Grigaitienė, Jūratė. Eiti į šviesą, būti šviesoje // Kultūros barai. – 2025, Nr. 4, p. 34-38
Publikacija apie Elmaro Senkovo spektaklį „Mane vadina Kalendoriumi“ Klaipėdos dramos teatre.
Oskaro (Kalendoriaus) vaidmenį sukūrė aktorius Džiugas Grinys. Jis „kiekviename vaidmenyje vis kitoks, ieškantis kuriamo vaidmens grūdo, o jį radęs drąsiai neria į pačią vaidmens gelmę.“
Tišheizere, Edite. Dieviškosios meilės formulė // Kultūros barai. – 2025, Nr. 4, p. 39-41
Publikacija apie Elmaro Senkovo spektaklį „Mane vadina Kalendoriumi“. „Oskarą vaidina Džiugas Grinys- labai profesionalus aktorius, gebantis neįtikėtinai tiksliai valdyti išraiškos priemones.“
Šukytė, Eva. Žmonės cinema nostalgiškas žvilgsnis į 90-ųjų Lietuvą // Žmonės. – 2025, Nr. 18, p. 97
Publikacija apie žiūrimiausią filmą Lietuvoje „Pietinia kronikas“ Džiugas Grinys (Rimants) , „pastarasis su šiuo filmu pateko į Berlyno kino festivalio metu vykstančią „European Shooting Stars“ programą,,,, kurioje dalyvauja dešimt atrinktų jaunosios kartos Europos aktorių. Tad jo vaidyba įtikino ne tik lietuvius, bet ir Europos kino ekspertus.“
„Stiliaus“ inf. Raudonoji dizainerio mūza // Stilius. – 2025, Nr. 16, p. 42-45
Publikacija su nuotraukomis apie aktorės Larisos Kalpokaitės jubiliejinį vakarą. >Šiltą, elegantišką, prisiminimų pilną L. Kalpokaitės kūrybos vakarą, kuriame buvo paminėtas aktorės veiklos scenoje penkiasdešimtmetis, surengė Vidos Ramaškienės paramos fondas. Tai ketvirtasis vakaras, kurį fondas skiria Lietuvos scenos legendoms.“ Šventėje dalyvavo ir rašytojas, režisierius Alvydas Šlepikas su žmona Uršule Gedaite.
Gerbutavičius, Ramūnas. Rašo ir stovėdamas, ir sėdėdamas // Lietuvos rytas.- 2025, bal. 25-geg.1, p. 15
Pokalbis su Rimantu Kmita. „Pagal 47 metų R. Kmitos romaną Igno Miškinio susukta juosta „Pietinia kronikąa“, kino teatruose pradėta rodyti šių metų pradžioje, visai neseniai pagerino Lietuvos rekordą ir tapo žiūrimiausiu filmu.“
Jonušienė, Danutė. Magiškos saldaus pyrago galios // Savaitgalis. – 2025, Nr. 16, p. 16-18
Publikacija apie kepyklėlėje „Slibino slėptuvė“ kepamą „Velykų bobą“. „Molėtuose gimusi ir po studijų Vilniuje kartu su vyru į gimtinę grįžusi S. Kildišienė pasakojo, kad daugelis žmonių nori skanėstų, kurie turi senas tradicijas.
Lavaste, Laima. Teatro stebuklai gimsta ir skiautėse // Savaitgalis. – 2025, Nr. 16, p. 20-23
Pokalbis su tapytoju, scenografu , lydėjusiu R. Tuminą iki paskutinės gyvenimo dienos, Adomu Jacovskiu. „Lietuvoje dabar spektakliai ne šiuolaikiški, o „apšiuolaikinti“. Neretai išeinu po pirmo veiksmo.“
„Legendų“ inf. Su šypsena. // Legendos. – 2025, Nr. 2, p. 8
Žinutė su nuotrauka iš 1963-iųjų, kur „jau kylanti teatro ir kino žvaigždė aktorė Irena Leonavičiūtė (1930-2011) su dukra Raimonda pirmame plane.“
Paulikaitė, Remigija. Ant valdovų stalo // Legendos. – 2025, Nr. 2, p. 100-104
Publikacija apie tai, ką valgė valdovai XVI-XVII amžiuje. Knygos „Valdovai valgo“ autorės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės žiniomis- Žygimanto Augusto epochoje mėgti ir saldumynai. „Saldumynų antrajai Žygimanto Augusto žmonai Barborai Radvilaitei būdavo patiekiama kasdien.“
Poškus, Vidas. Skeletai ir griaučiai spintose // 7 meno dienos. – 2025, bal. 25, p. 8
Publikacija apie Aliaus Berdenkovo kūrybos parodą Molėtų dailės galerijoje. „O mums belieka pridurti, kad Berdenkovo darbai medžiagiški ir struktūriški.“
Poškus, Vidas. Legenda apie auksą ir sidabrą // Kultūros barai. – 2025, Nr. 4, p. 42-44
Publikacija apie Remigijaus Kriuko „Prabangos sinonimus“ galerijoje „Titanikas“. „Vis dėlto Remigijaus Kriuko menas, apraizgytas padavimais ir legendomis, nuotykiais ir avantiūromis, visų pirma yra vizualus.“
Bulvydė, Laura. Aktorė Digna Kulionytė: „Svajonės dovanoja viltį“ // Stilius. – 2025, Nr. 15, p. 20-26
Pokalbis su aktore Digna Kulionyte. „Su Džiugu mes pažįstami jau senokai. Esame ne tik kolegos Klaipėdos dramos teatre, bet buvome ir kurso draugai, abu užaugome tame pačiame mieste – Molėtuose, ėjome į tą pačią mokyklą. Jis – puikus scenos partneris.“
Ražkovskytė, Jūratė. Gyvenimą nugyvenau dar įdomiau, nei svajojau // Žmonės. – 2025, Nr. 15, p. 50-54
Publikacija Algimantui Čekuoliui atminti. „Per porą dešimtmečių laida „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ tapo savotišku reiškiniu, o jos kūrėjas ir vedėjas dar 80-ečio proga buvo pripažintas vyriausiu televizijos laidos vedėju pasaulyje. Su televizija jis atsisveikino po savo 85-ojo gimtadienio, 2016-aisiais.“
Kripienė, Enrika, Žygelis, Dalius. Tikėti Lietuvos nemarumu // Karys. – 2025, Nr, 3, p. 42-55
Publikacija apie Juozą Šibailą – Merainį. „Šių metų kovo 18 d. minėjome mokytojo, šaulio, Lietuvos partizano, partizanų junginių štabų viršininko, 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Deklaracijos signataro, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Juozo Šibailos 120-ąsias gimimo metines.“
Skujaitė, Ilona. „Pokyčiai turi būti nuoseklūs“ // Karys. – 2025, Nr, 3, p. 4
Pokalbis su brg. Gen. Aurelijumi Alasausku. „Jis pasidalijo savo įžvalgomis apie laukiančius iššūkius, būsimų divizijos vienetų reorganizaciją ir padalinius.“
Sutkus, Marius. Legenda vardu Parabellum // Karys. – 2025, Nr, 3, p. 30-41
Publikacija apie G. Liugerio kūrinį, kurį“ lietuviai pradėjo vadinti tiesiog parabellu.“ Nuotraukoje – „Plieno rinktinės parizanai, veikę Aluntos ir Balninkų apylinkėse. Steponas Matelionis –Agronomas pozuoja su Luger (Parabellum).“
Šeikis, Gintautas. Napoleono karo žygio į Rusiją atspindžiai Molėtų krašte // Karys. – 2025, Nr, 3, p. 30-
Karo istorija. „Napoleono Bonaparto žygiai į Rusiją prasidėjo 1812 m. birželio 24 d. , o Lietuva iškart tapo šio konflikto karine zona. Šis istorinis įvykis tiesiogiai susijęs su Rytų Aukštaitija ir yra atspindėtas istoriniuose šaltiniuose, ikonografinėje medžiagoje ir liaudies kūryboje.“
Šeikis, Gintautas. Napoleono karo žygio atspindžiai. Kardas. -2025, Nr. 1, p.
Karo istorija. „Napoleono žygis per Molėtų kraštą – spalvingas šio krašto istorijos epizodas.“
Pilkytė, Rūta. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė: „Būti piligrimu Romoje yra darbas“ // Ateitis. – 2025, Nr. 1, p. 3-10
Pokalbis su Lietuvos ambasadore prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Sigita Maslauskaite-Mažyliene. „Aš esu aukštaitė, gimusi Vilniuje, bet mano senelių kapai Molėtuose, Panevėžyje.“
Birutis, Šarūnas. Nematomas frontas: kultūros vaidmuo valstybės gynyboje, ir kodėl tie 1,5 proc. BVP būtini // Utenos diena. – 2025, bal. 18, p. 2
LR kultūros ministro, LR Seimo nario įžvalgos apie kultūros vaidmenį valstybės gynyboje. „Tenka tik apgailestauti, kad kultūros politika mūsų šalyje vis dar tapatinama su pramoga, dainomis ir šokiais.“
Kuizinaitė, Milda. Baisiau – ne nuosprendis, o net 6 metus kamavusi bylos kupra // Lietuvos rytas. – 2025, bal. 18-24, p. 1, 6,7
Publikacija apie teisėjų korupcijos bylą, trukusią 6 metus. „Išteisinto V. Kažio laikinas nušalinimas nuo teisėjavimo truko šešerius metus. Ūkį turintis teisėjas „Lietuvos ryto“ redakcijai atsiuntė žaismingą nuotrauką, tarsi simboliškai parodydamas, koks sunkus jam buvo pastarasis metas.“
Poškus, Vidas. Muziejus kurortiniame mieste prie jūros: Antano Mončio atvejis // Dailė. – 2024 (2025), Nr. 98, p. 60-69
Publikacija apie Antano Mončio palikimą . „Esminė Antano Mončio meno muziejaus ypatybė yra ta, kad su jo konkrečiomis gyvenimo datomis šis pastatas tarsi neturi nieko bendra.. XX a. pradžioje namą pastatė grafų Tiškevičių pavaldinio sūnus Vladas Navickas, sovietmečiu čia veikė sanatorijos „Jūratė“ biblioteka, ir tik 1998 m. dovanotos kolekcijos pagrindu įsteigtas šio menininko muziejus.“
Čepėnienė, Daiva. Numatyti rajono kelių ruožai, kurie bus asfaltuojami // Utenos diena.- 2025, bal. 15, p. 10
Publikacija apie AB „Via Lietuva“ numatytus prioritetinius beveik 22 km kelių ruožus, kurie bus asfaltuojami. Tarp jų ir „Utena-Pakalniai-Alanta nuo 11,461 iki 13,652 km kelio ruožą.“
„Utenos dienos“ inf. Kaimyninis rajonas pareigūnus vilios pinigais: žada skirti dešimttūkstantinę sumą // Utenos diena. – 2025, bal. 15, p. 2
Publikacija apie tai, kad „balandžio 9 d. Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas atliekantis pavaduotojas Vaidotas Žilys pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp Molėtų rajono savivaldybės ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.“
„Lietuvos ryto“ inf. Gyvenimo laivas prisišvartavo // Lietuvos rytas. – 2025, bal. 11-17, p. 15
Publikacija žurnalistui, rašytojui, keliautojui Algimantui Čekuoliui atminti. „Balandžio 6-ąją jis atgulė amžino poilsio Antakalnio kapinėse esančiame Menininkų kalnelyje.“
„Utenos dienos“ inf. Prasidėjo „betonkės“ griovimo darbai: bus atnaujintas paskutinis ruožas už 100 milijonų eurų // Utenos diena. – 2025, bal. 11, p. 1,3
Publikacija apie AB „Via Lietuva“ tęsiamus darbus magistralėje Vilnius-Utena. „Magistralės Vilnius-Utena (kelio numeris –A14) ilgis – 95,6 km. Šis kelias buvo nutiestas dar 1979 -1985 metais ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje.“
„Utenos dienos“ inf. Netikėta paroda Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje // Utenos diena. – 2025, bal. 11, p. 7
Informacija apie tai, kad „balandžio pradžioje Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos parodų galerijoje buvo atidaryta gausi fotoklubo „Myliu Tėviškę“ narių paroda „Lietuvos gyvūnai ir paukščiai“.“ Parodoje eksponuojamos ir Algimanto Pečiukaičio nuotraukos.„Stiliaus“ inf. Išdalijo Auksinius scenos kryžius // Stilius. – 2025, Nr. 13, p.38-39
Žinutė su nuotraukomis apie Auksinių scenos kryžių ceremoniją, kurią vedė aktorės Digna Kulionytė ir Marija Žemaitytė. „Iš viso buvo įteikta dvidešimt apdovanojimų. Daugiausia jų susižėrė vilniečiai ir kauniečiai.“
„Stiliaus“ inf. Kinas įkvėpė pokyčiams// Stilius. – 2025, Nr. 13, p.44-45
Publikacija apie „Kino pavasario“ uždarymo renginį. Šventėje dalyvavo ir aktoriai Jonas Braškys su žmona Larisa Kalpokaite.
„Stiliaus“ inf. Legendiniai apdovanojimai pritraukė scenos grandus // Stilius. – 2025, Nr. 13, p.40-42
Publikacija apie legendinius humoro apdovanojimus „Auksiniai svogūnai“. Renginyje dalyvavo ir Etiketo žinovas Arminas Lydeka su žmona Brigita.
Čepėnienė, Daiva. Atšilus orams į Utenos gatves išriedėjo kelių remonto technika// Utenos diena. – 2025, bal. 8, p.4
Publikacija apie tai, kad „ Utenos mieste pradėti didieji gatvių, šaligatvių, automobilių stovėjimo aikštelių bei daugiabučių kiemų remonto darbai,“ kuriuos vykdys UAB „Melingos keliai“ ir UAB „Utenos komunalininkas“.
Čepėnienė, Daiva. Tautodailės atlaiduose paskelbti kūrėjai, kurie vyks į regioninę parodą // Utenos diena. – 2025, bal. 8, p.4
Publikacija apie Utenos kraštotyros muziejuje vykusį renginį „Utenos rajono tautodailės paroda 2025“, kur „savito rašto bei stiliaus darbus pristatė 55 tautodailininkai“. Tarp jų ir pynėja Vida Paulauskienė.
„Utenos dienos“ inf. Dienos ir naktys Utenos krašte // Utenos diena. – 2025, bal. 8, p.13
Žinutėje „Vairavo neblaivūs“ pranešama, kad „Molėtuose, Mechanizatorių gatvėje, neblaivus (nustatytas 3,50 prom. Neblaivumas) vyras (gim. 1975 m.) vairavo automobilį KIA SORENTO.“
„Lietuvos ryto“ inf. Teatro kūrėjams – pagarbos ženklai // Lietuvos rytas. – 2025, bal.4-10, p.15
Publikacija apie Klaipėdos muzikiniame teatre vykusią Auksinių scenos kryžių ceremoniją. „Aktorių Dignos Kulionytės, Marijos Žemaitytės ir Beno Šarkos vedamoje ceremonijoje paaiškėjo, kad tris apdovanojimus pelnė LNDT pastatytas spektaklis „Quanta“.
„Lietuvos ryto“ inf. Meno maršrutai: kryptis – užsienis //Lietuvos rytas. – 2025, bal.3, p.19
Žinutė apie tai, kad Berlyne „rašytojo ir dramaturgo M. Ivaškevičiaus (nuotr.) pjesė „Dievų aušra“ Vokietijoje laimėjo „Eurodram“ konkursą – buvo pripažinta geriausia iš visų pernai į vokiečių kalbą išverstų pjesių.“
Puteikienė, Nina. Pirmos sveikstančios ruoniukės // Žaliasis pasaulis. – 2025, bal.3, p. 3
Publikacija apie tai, kad „į Lietuvos jūrų muziejų atgabenti pirmieji šiemet pajūryje rasti išsekę Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai: vienas iš Smiltynės, kitas – iš Preilos.“
Šemėnė, Aušrinė. Laumės budino žalčius// Žaliasis pasaulis. – 2025, bal.3, p. 1,9
Publikacija apie senovės baltų tradicijas, kai „Asvejos regioninis parkas rengė „Laumių maudynes“, kurios pažadina žemę ir vandenį, pasveikina sugrįžtantį pavasarį.“
„Aukštaitiško formato“ inf. Alantos akiračiai//Aukštaitiškas formatas. -2025, Nr. 2, p. 36-37
Publikacijos apie veiklas Aukštaitijos profesinio rengimo centre: „Aukštaitijos PRC tarptautinėje žemės ūkio parodoje Paryžiuje“, „Mokytojų stažuotė Florencijoje“, „Tarptautinė konferencija „Žaliojo kurso link profesiniame mokyme“, „Šaudymo varžybos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti“, „Vienos sveikatos simpoziumas Prancūzijoje“, „Naujos investicijos į profesinio ugdymo infrastruktūrą“.
„Aukštaitiško formato“ inf. Molėtų asteroidui suteiktas Skargos vardas//Aukštaitiškas formatas. -2025, Nr. 2, p. 39
Publikacija pagal BNS pranešimą. „Vilniaus universiteto (VU) Molėtų observatorijoje mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas pirmojo VU rektoriaus Petro Skargos (1536-1612) vardas. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai Kazimieras Černis ir Justas Zdanavičius.“
„Aukštaitiško formato“ inf. Poilsis Molėtuose: kas nauja šiais metais? //Aukštaitiškas formatas. -2025, Nr. 2, p. 35
Publikacija apie šių metų turistinį sezoną Molėtuose. „Vertinant visą turizmo paslaugų pasiūlą: muziejus, pramogas, edukacijas, vyksiančius renginius, – verta planuoti išvyką į Molėtus,“ –D. Kulienė.“
Subatavičius, Šarūnas. Apie pašaukimą praeičiai ir atrastą pilį //Aukštaitiškas formatas. -2025, Nr. 2, p. 16-20
Pokalbis su archeologu, prof. humanitarinių mokslų daktaru Albinu Kuncevičiumi. „Vieni iš reikšmingiausių profesoriaus atradimų – mūrinė, didžiojo kunigaikščio Kęstučio laikus menanti pilis Senuosiuose Trakuose bei Dubingiuose surasti didikų Mikalojaus Radvilos Juodojo bei Mikalojaus Radvilos Rudojo palaikai.“
Šmigelskas, Vidmantas. Prie rekonstruotos „betonkės“ priprasime… //Aukštaitiškas formatas. -2025, Nr. 2, p. 8-10
Publikacija apie 61 milijoną eurų kainavusį kelią Utena- Molėtai po rekonstrukcijos. :Projektui vadovavusi „Via Lietuva“ tikina, kad rekonstrukcija atlikta teisingai. Kelininkams pritaria ir politikai. „ (Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika sako, jog kelias Molėtai –Utena nėra skirtas greičio mėgėjams.)
Aleksiejūnas, Robertas. Ruoškime dirvą aerodromams // Aukštaitiškas formatas. – 2025, Nr. 2, p. 5
Publikacija apie turistinį regiono sezoną. „Anykščiams, Molėtams, Visaginui ir Zarasams kol kas dar teks palaukti savo šlovės valandos, kuomet į šiuos orlaivius sugūžėję turistai iš viso pasaulio kraštų keliaus būtent į tą miestą, kurio pavadinimo ant orlaivio jiems net nepavyksta perskaityti…“
„Aukštaitiško formato“ inf. Molėtuose – naujas daugiabučio projektas // Aukštaitiškas formatas. – 2025, Nr. 2, p. 7
Informacija apie tai, kad „Molėtuose kitų metų vasarą turėtų būti baigtas dar vienas daugiabučio namo projektas. Jaunimo gatvėje, buvusiame mokyklos pastate, turėtų būti įrengta apie 80 vieno-trijų kambarių butų. Projektas vadinasi „Molėtų oazė“.“
„Aukštaitiško formato“ inf. Tarp turtingiausiųjų – keli kraštiečiai // Aukštaitiškas formatas. – 2025, Nr. 2, p. 7
Informacija apie turtuolius. „Turtingiasuių Lietuvos piliečių sąraše 12-ąją vietą užima „Teltonika loT Group“ savininkas Arvydas Paukštys. Iš Molėtų rajono kilęs, Molėtuose gamyklą įkūrusio A. Paukščio turtas vertinamas 530 ml, eurų. Turtuolių sąraše jis yra aukščiausiai iš visų su Utenos regionu sąsajų turinčių asmenų.“
„Aukštaitiško formato“ inf. Vertins atominio atliekyno poveikį // Aukštaitiškas formatas. – 2025, Nr. 2, p. 6
Žinutė apie tai, kad „Ignalinos atominės elektrinės užsakymu, šiais metais giluminio atliekyno poveikio aplinkai reikšmingumo darbą atliks Švedijos kapitalo inžinerijos ir architektūros bendrovė „Sweco Lietuva“.
„Aukštaitiško formato“ inf. Pliusai ir minusai // Aukštaitiškas formatas. – 2025, Nr. 2, p. 6
Pliusas Gunarui Kakarui, kad :kartu su dr. Libertu Klimka 1990-aisiais šalia Molėtų įkūrė Lietuvos etnokosmologijos muziejų,“
Pivorienė, Sigita. Šešių vaikų mama tapo per vieną naktį // Aukštaitiškas formatas. – 2025, Nr. 2, p. 2-4
Publikacija apie Aušrą Ratkytę ir jos šeimą. „Prieš penkiolika metų mirus tėvams, vos 24-erių Aušra Ratkytė netikėtai tapo daugiavaike mama. Iš Molėtų rajono kilusi mergina nė minutei nesudvejojo – šeši našlaičiais likę broliai ir seserys namus turės, o ji ir jos draugas atstos jiems tėvus.
Šiandien Aušra didžiuojasi, kaip pati sako, savo vaikais ir teigia tokio sprendimo niekada nesigailėjusi.“