Knyga „Rusija. Transokeaniniai regėjimai“ – tai tekstų rinkinys, sudarytas po Czesławo Miłoszo mirties kaip rašytojo testamentinis perspėjimas, kaip „Pavergto proto“ tęsinys. Knygos II tome spausdinami Miłoszo svarstymai apie XX amžiaus Rusiją, jos politiką, literatūrą ir mąstymo būdą. Šie tekstai parašyti 1936–2004 metais ir surinkti iš eseistinių knygų, periodinių leidinių, pokalbių ir laiškų.
Tai savitas kultūros vadovas, padedantis geriau pažinti ne tik „rusiškumo“ fenomeną, bet ir Vidurio Europos žmogaus egzistencinę būklę.
Knygos 164 ir 371-377 puslapiuose yra Česlovo Milošo rašyti laiškai Jerziui Giedroycui [(1906-2000) iš kunigaikščių Giedraičių giminės].
Ištrauka iš laiško: 1996 m. rugpjūčio 8 d.
„Brangus Jerzi,
Brodskis turėjo visus ruso refleksus, tačiau jokia jėga neprivers ruso pripažinti ukrainiečius atskira tauta. Net patys didžiausi liberalai, kad ir Isaiah Berlinas, ukrainiečių kalbą laiko rusų kalbos dialektu. Taip pat žiūri ir į baltarusių kalbą. Labai gaila, nes Lenkija yra suinteresuota nepriklausomos Ukrainos egzistavimu…“
Czesław Miłosz