Levaniškių bibliotekoje gegužės 2 d. buvo atidaryta Danieliaus Drazdausko fotografijų paroda „Raudoni sapnai“. Paroda nėra nauja, bet buvo nepelnytai užmiršta paties autoriaus. Pakeliavusi po Vilnių, Kauną, apsukusi keletą ratukų po mažesnes vietoves, sugrįžo pas savo šeimininką „sapnuoti“ geram dešimtmečiui. Tačiau šįmet Danielius Drazdauskas minėjo savo 75-ąją gyvenimo sukaktį ir pasitaikė tinkama proga prikelti tuos sapnus ir prisiminti jų autorių bei fotografiją. „Gimiau 1950 m. Aluntoje. Esu žemaičio nuo Alsėdžių ir aukštaitės nuo Aluntos paleistas svietan.“ – taip Danielius beveik tarmiškai prisistato tiems, kurie žiūrės parodą ir tęsia toliau. – „Šen ten pasimokiau – likau nežiniuku. Menų diplomo kišenėj netrinu, bet su vaizdais pažaisti rūpi.“ Jis sako neturįs jokių užmačių šiurpinti žiūrovą, žiūrėsiantį jo raudonus sapnus, o geriau kviečiąs pasapnuoti kartu. O užbėgdamas komentarams į priekį, sako, kad nevisi vaizdai ir sapnuose, ir gyvenime glosnūs…
Jolanta Matkevičienė