Gitana Žundienė – 2025 metų Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso dalyvė.
ANGELO PRAŠAU
Nauja diena – keista diena,
aš lyg sapne, dugne
klajoju, gąsdinu kažką.
Aplink tamsu, man nebaisu,
aš savo angelą seku.
Nauji daiktai,
pilni stalai, kampai,
bet viso šito
man nereikia jau seniai.
Tu toli – per daug toli;
mintis siunčiu –
bet jos negrįžta –
jų aš nejaučiu.
Nauja diena – kita diena.
Aš savo angelo prašau –
pakelk mane aukščiau
ir neški, nešk mane toliau.
(2024.01.06, Molėtai)
DU SKIRTINGI
Būna žiemos
labai šaltos,
kai toli
širdies dalis.
Būna vasaros
per karštos,
kai širdis
per daug pilna.
Būna audros
net stiklinėj,
o paliaubos
danguje.
Nors žmogus žmogaus
vis ieško,
bet pripranta
vienumoj.
Kaip skirtingi
du objektai,
(arba vasara – žiema)
arba šąlam,
arba degam
vienų širdžių
krante.
(2024.01.10, Molėtai)
LYG VAIDUOKLIS
nesislėpsiu po šydais –
nebūtis ir taip tamsi ir juoda –
blyškų veidą juodos tapatybės
nudažys naktinė migla;
ant šešėlių nukritusios dėmės –
gal tai ilgesio trapūs lašai,
o ant lubų kristalų lempos –
jos nešviečia seniai;
pasislėpusios mažos pėdos
lyg vaiduoklių takai –
ar baisu bus jei juos aš atseksiu,
o jei klystu?
tikiu – jais nueisiu toli.
tarp sidabro ryškių spindulių
nebebus jau tamsu,
nebebus man baisu.
ar surasiu ten taką?
ar dar bus klausimų,
abejonių, minčių?
iš patamsio iš lėto einu
– aš lėtai lyg vaiduoklis
lendu.
(2024.01.10, Molėtai)
TIKĖKI SAVIMI
(kas bebūtų)
Tikėki savimi,
kad ir kokia trapi
ta žmogiška valia
su rūpesčių našta.
Sulaužyk taisykles,
įdiegtas tau ribas,
aukščiau išdrįsk pakelti
akis ir svajones.
Sukurk kas tai gražu –
juk žemė ne kvailių!
Ir kuo daugiau drąsos,
tavęs unikalios!
Išliki savimi
sunkiam, kietam
gyvenimo kely!
Išliki savimi!
(2024.01.23, Molėtai)
JAM IR JAI
mano sapnai tarsi laiškai
mano svajonės
tai seniai
suvalgyti
ledai
ištirpęs laikas
užmiršti laikai
tos pasiklydę mintys
tarsi buvo tai
labai seniai
jau užgeso šviesos
jau baigėsi
nepavykusi drama
o mano siela
jau išėjo pasivaikščioti
o mano kūnas
jau pavargo
jau visko
jam ir jai
gana
(2024.01.24, Molėtai)
* * *
(viena keista istorija dviejų žmonių)
– – –
O iš pradžių buvo
jiems labai
smagu –
jie juokėsi kartu,
suprato vienas kitą
net iš pusės žodžio –
jiems nerūpėjo
idealai grožio.
Prisiminimais
keitėsi mielais,
net pavydėjo
kiemo katinai.
Ar gatvėj, ar namie
vienas kito rankos
nepaleido.
Drauge visas dienas
lyg ant sparnų
jie leido.
Svajojo, kūrė
ateities planus.
Bet laikas buvo
jiems (deja) nepalankus –
per daug idealizavo
savo jie jausmus.
(2024.01.25, Molėtai)
PER DAUG TAŠKŲ
Taškelis po taškelio,
kablelis ir šauktukas –
mes nieko nesuvokiam
ir nieko nesuprantam,
arba suprast nenorim –
kalbėt tuščiai įpratom.
Į orą žodžiai skrieja –
jų niekas nepagauna –
širdim girdėt nemokam –
tik žiopčiojam
ir šaltą orą gaudom.
Taškelis po taškelio,
klaustukas ir skliausteliai –
išgirst sunku viens kitą –
per daug ženklų keistų.
Tarp didelių raidžių
ir pokalbių tylių –
mutacija įvyko.
Kad būtų įdomu
(ar būtų nuovoku) –
pridėjom daug tarškų.
(2024.01.26, Molėtai)
* * *
oi keisti
keisti mes
esme visi
vieni ieškome
ir blaškomės
kažko
tarsi musės vandeny
arba laukiam, mirkstam
o kitiems stebuklai būna
jau per dideli – – –
tai romantikai
tai snobai
aferistai
ar naivuoliai
o suprasti būna
kartais taip sunku
to likimo
posūkiu
kalnų
tik tame ilgam kely
tik save, save
žmogau
randi
(2024.04.20, Molėtai)
IŠSIGRYNINAU SAVE
aš išsigryninau save
išsigryninau mintis
tas kurios taip erzino
ir lipo prie manęs
lyg koks vabzdys
aš išsigryninau save
lyg spalvą ryškią
kuri švies lyg žiburys
minčių juodam take
kaip gera būti
savimi
(nejaust)
girdėt
save
gera būti
tyra
nepalaužiama
srove
(2024.04.20, Molėtai)
AŠ VĖJAS
aš vėjas –
laisvas, šaltas
rudens fone
tarsi akimirka
trumpa.
Esu fragmentas
mažas
saulės šviesoje.
Esu tyla juoda
ir nenuspėjama
lava
iš aukšto akmeninio kalno
besiveržianti – laisva,
labai karšta.
Naktis esu aš danguje,
platybėse juodos erdvės
žvaigždė maža.
Esu aš ten
ribų jokių
kur nebėra.
Aš vandenynas šaltas
bangų klastingų supime.
Paukštis gal esu?
Pirmyn sklendžiu –
aukštyn kylu
ir tolstu, tolstu nuo visų
ten – tarp debesų…
Aš vėjas laisvas
tarp trumpų dienų.
(2024.10.15, Molėtai)
ATRAST SAVE
kada gyvenime tu pasiklysti
o tau atrodo kad tu niekada
neklysti
kad tu šaunus žmogus esi
kai žemė ima slysti
tau po kojomis
tuomet jauti kad paklydai
kad paslydai
kad pasiklydai
tarp žodžių
tarp minčių
veiksmų
atrasti siūlo galą
būna taip sunku
įdėti reikia begalybę pastangų
išraizgyti išvynioti
ir surinkt visus galus
tą metų išmintį įgaunam
metų eigoje
kai siūlai susukti jau
apskritam rate
ir atrasta visa
išbandymų ir patirčių gija
ir tik tada gyvenime tu supranti
tą tiesą vieną kad reikia tau
laiku atrast save
(2024.11.19, Molėtai)
MONOLOGAS
– gražu
dažau spalvoju
viską pamažu
garsai
kvapai
taip susilieja viskas
tarsi paveiksluose
matai
– jauku
pakilę dūmai smilkalų
man murkauja
kažką slapta
ant stalo
net kava atšąla
– kvapnu virtuvėje
gausu garų saldžių
gardžių
kavos puodelio pakrašty
ornamentus regiu būriu
ten daug keistų ženklų
gyvenimo kelių klaidžių
(2024.11.20, Molėtai)