Artėjant Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, bibliotekoje svečiavosi Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė. Paskaitos „Valstybės Prezidentų kasdienybė ir šventės 1919-1940 m.: ką valgė, šventė ir mylėjo Prezidento rūmų Kaune šeimininkai?“ metu išgirdome įdomių faktų ir istorijų apie Prezidento rūmų šeimininkų, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus, gyvenimą tarpukario metu.
Tuometinė Lietuvos respublikos prezidentūra, kurioje prezidentai ne tik dirbo, bet ir rezidavo, buvo įsikūrusi Kaune, o aplink buvo įsikūrę ir seimo rūmai, ir turgus. Istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė papasakojo apie prezidento įprastą darbo dieną, kuri prasidėdavo 9 val. ryto ir baigdavosi 1 val. nakties, prezidentų šventes, laisvalaikio praleidimo būdus, šeimos ir meilės istorijas.
Prezidentiškos meilės istorijos
Prezidento Aleksandro Stulginskio ir jo žmonos Onos Matulaitytės užgimusios meilės istorija prasidėjo Vilniuje. Įsimylėjęs A. Stulginskis palikdavo O. Matulaitytei ant namų palangės puokštę bijūnų. Daugelį stebino, kad A. Stulginskis užkariavo O. Matulaitytės širdį, kadangi tuomet Ona buvo laikoma viena gražiausių Kauno moterų. Įdomu, kad A. Stulginskiui teko pirštis net keturis kartus, kol O. Matulaitytė sutiko už jo tekėti.
O kodėl Kazys Grinius nenorėjo vesti 30 metų jaunesnės Kristinos Arsaitės, kol nepasibaigė jo prezidento kadencija? Tuomet ji dar buvo Orlovienė, o jos vyras buvo dingęs be žinios Pirmojo pasaulinio karo metu, todėl būnant nei oficialia našle, nei išsiskyrusia moterimi, tapti prezidento žmona prieš visuomenę ji negalėjo. Tačiau K. Griniaus prezidento karjera tuomet netikėtai sugriuvo – prezidento rūmuose jis gyveno vos pusmetį, o 1926 m. gruodžio 17 d. įvyko perversmas. Netikėta kadencijos pabaiga atvėrė kelią antrai K. Griniaus santuokai.
Šventės ir laisvalaikis Prezidentų rūmuose
Prezidentų rūmuose vykdavo įvairios šventės – prezidentai minėdavo Vasario 16-ąją, gegužės 15-ąją, steigiamojo seimo susirinkimo dieną, nuo 4-ojo dešimtmečio rugsėjo 8-ąją, Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną. Tomis dienomis prezidentas priimdavo susirinkusias minias, sakydavo sveikinimo kalbą. Įprastomis, ne šventinėmis dienomis, prezidentai ilsėjosi. Prezidentūros kieme buvo žaidžiamas tenisas, A. Smetona ir visa jo šeima mėgdavo žaisti biliardą, pats A. Smetona mėgdavo medžioti, lošti kortomis, jodinėti. A. Stulginskis mėgdavo važinėti automobiliu, K. Grinius mėgdavo vaikščioti ir per dieną kartais nueidavo net 20 kilometrų.
Valgiai ir vaišės
Visi prezidentai tuomet buvo kilę iš provincijos, tad ir kasdieniai mitybos įpročiai formavosi provincijoje. Prezidentai pusryčiams ir vakarienei valgydavo dažniausiai šaltus valgius – arbatą, kavą, sūrį, sviestą, duoną, dešrą. Pietums – karštieji patiekalai, tokie kaip kopūstų sriuba, barščiai, sklindžiai, bulviniai virtiniai, liesa mėsa. Vieną patiekalą mėgdavo visi trys prezidentai – bulves su rūgščiu pienu.
Per šventes ir įvairius priėmimus, į kuriuos buvo pakviesti net 2000 žmonių, ant stalo būdavo daug vaišių – nuo 5 iki 11 patiekalų. Kai kurie vaišių dalyviai skusdavosi, kad privalėjai turėti stručio skrandį, kad pajėgtum paragauti visų vakarėlių vaišių.