Kuolakasių bibliotekoje vyko popietė, skirta mūsų kraštiečiui, tautodailininkui, tapytojui, literatui Stanislovui Karanauskui garbingo 90-jo jubiliejaus proga.
Gimė Stanislovas Karanauskas 1928 m. sausio 31 d. Šaltinių kaime, Utenos apskrityje, o artėjant gyvenimo saulėlydžiui, kaip jis pats sako, persikėlė į Molėtų r. Milašiškių kaimą. Mokėsi Anykščių raj. Būtėnų pradžios mokykloje, vėliau Svėdasų progimnazijoje. Mokydamasis sunkiai susirgo ir būdamas trylikametis apkurto. Netekęs klausos mokslą nutraukė. Toliau lavinosi savarankiškai, išmoko amatų – fotografuoti, taisyti laikrodžius, tapyti, drožinėti. 1951 m. su savo tapytais paveikslais jau dalyvavo tautodailės parodose. Menininkas sukūręs daug medalių įžymiems Aukštaitijos rašytojams, o pasinėręs į „medžio stichiją”, per trumpą laiką sukūrė per 60 skulptūrėlių. Daugelyje jų buvo įamžinta senojo kaimo buitis, etnografija. Nuo 1971 m. pradėjo kurti stogastulpius, koplytstulpius ir kryžius. Tautodailininkas jų sukūrė per 150. Jo kūriniai skirti žymių Aukštaitijos krašto žmonių atminimui įamžinti, jubiliejinėms datoms pažymėti. Stanislovo Karanausko drožtas rūpintojėlis ištikimai saugo ir mūsų Miežonių kaimo rimtį ir gerovę. Koplytstulpyje išdrožta data – 1544 m., kai pirmą kartą rašytiniuose raštuose paminėtas Miežonių kaimas. 2013 m. Inturkėje pastatytas stogastulpis Švč. Marija – žemės globėja, skirtas Inturkės 640 metų jubiliejui.
Būdamas pusamžis, tašydamas ąžuolus, Stanislovas ėmė eiliuoti. Jo yra išleistos penkios eilėraščių knygelės ir albumas „Medžio drožyba”. Šalia meniškų darbų jis domisi biolokacija, senovės baltų filosofija, vegetariška mityba, o labiausiai traukia, kaip pats sako, mokslo atradimai ir dvasinės žinios. Menininkas savo darbais žinomas ne tik mūsų rajone bet ir visoje Lietuvoje.
Popietės metu bibliotekininkė apžvelgė jo gyvenimo ir ilgametės kūrybos kelią. Jubiliatą sveikino ir apjuosė tautine jubiliejine juosta Inturkės seniūnė Almutė Navickienė. Kuolakasių bendruomenės vardu sveikino bendruomenės pirmininkė Rita Kadonienė, gražius palinkėjimus tarė socialinė darbuotoja Regina Bacenskienė. Prie arbatos puodelio skaitėme jo kūrybą, gerėjomės nuotraukomis iš jo kelionių po Indiją.
Nors Stanislovas yra ne kartą minėjęs, jog „apkurtus laikas sustojo ant vaikystės ribos”, tačiau jis suprato, kad kūryba yra gera priemonė išlieti savo sielvartą ir veržtis pirmyn.
Bendruomenės salėje vyko jo tapybos ir spaudinių parodos.
Bibliotekininkė Nijolė
