Knygos autorius bando įrodyti, kad daugumos Lietuvos piliakalnių ne gynybinė paskirtis. Tai esą tautos šventvietės. Mat dauguma jų, nors ir ganėtinai aukšti, bet palyginti nedideli ir pritaikyti būtent ritualinėms apeigoms: saulėgrąžos, lygiadienio, rasų-kupolinių, vardynų šventėms, gegužinėms, bendruomenių susibūrimams. Knygos 20 p. yra Gintauto Zabielos Vorėnų piliakalnio nuotrauka. 141 p. dailininko Jono Lukšės Dubingių piliavietės piešinys.