Ilona Skujaitė
Karo nuotaka
Iš nemylimos dukros – į Švedijos karalienę.
Ilonos Skujaitės knygoje „Karo nuotaka“ pasakojama jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija. Tikra istorija, primenanti Holivudo nuotykių trilerį, nuožmiuosius „Sostų karus“ ir sukrečiamą melodramą.
Žygimanto Augusto jaunėlė sesuo karalaitė Kotryna Vilniuje gyveno nepastebima ir mažai kam reikalinga – kaip Pelenė, tačiau įsiliepsnojus žiauriam karui su Maskva, ji tapo kone geidžiamiausia nuotaka Europoje.
Kotrynos Jogailaitės likimas ir meilės istorija intriguoja ne mažiau nei garsioji jos brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės drama. Ji ištekėjo beveik 36-erių, tais laikais itin brandaus amžiaus, už vienuolika metų jaunesnio vyro ir iš nereikalingos karalaitės virto įtakinga moterimi, iš nemylimos – geidžiama, iš kalinės – karaliene.
Ne kartą patyrusi skaudžią išdavystę, išgyvenusi karo siaubą ir asmenines dramas Kotryna nepalūžo ir tapo Švedijos karaliene, gerbiama abiejose Baltijos jūros pusėse.
Vainius Bakas
Pasiklydusios kulkos
Ukrainoje prasidėjus karui, Vainius ėmė rašyti karo metadienoraštį: pasiryžo kasdien sukurti bent po vieną eilėraštį ir paskelbti savo feisbuko paskyroje. Sekiau jo tekstus ir suprasdamas, kad karas greitai nesibaigs, nuogąstavau, kad poetas per plačiai užsimojo.
Šiek tiek išmanau apie intensyvų rašymą ir žinau, kad jis parklupdo net pačius tvirčiausius. Ukrainiečiai demonstravo neįtikėtiną jėgą ir ryžtą, o Vainius Bakas atlaikė eilėraščių maratoną ir tikiu, kad tie, kas supranta, įvertins tiek autoriaus, tiek jo kūrinių jėgą.
Knyga „Pasiklydusios kulkos“ baigiasi ties 317-a karo diena. Į knygą, dėl leidybos ir finansinių galimybių, pateko maždaug ketvirtadalis Vainiaus iki šiol parašytų karo eilėraščių. Belieka tikėtis, kad kiti irgi nepražus ir atėjus laikui suguls į naujas knygas.
Česlovas Juršėnas
Nenuobodaus gyvenimo mozaika
Gana pasakyti Česlovas Juršėnas, ir tuoj prisiminsime jo nuveiktus darbus, pareigas, titulus, prisiminsime veidą iš TV ekranų, paskaitas ir knygas.
Ši knyga „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ – žymaus politiko ir žurnalisto atsiminimai, įspūdžiai, apmąstymai. Aprėpiantys biografiją, dalyvavimą sprendžiant Lietuvai svarbius reikalus, piešiantys gyvenimo ir veiklos kelyje sutiktus žmones. Pasakojimai gyvi, nuotaikingi, ironiški, autoironiški ir kartu – fiksuojantys įvykių tikrumą. Liudijimai išliekamosios vertės.
Skaitydami nenuobodžiausime.
Giedrius Petkevičius
Kruvinos saulėgrąžos
Karas visuomet ateina netikėtai. Jis sukrečia, supurto. Jis žudo ir luošina. Kartu sutelkia ir skatina tikėjimą šviesesniu rytojumi. Karas keičia kovojančius žmones, tautas, retkarčiais – visą pasaulį.
Šis karo „anatomo“ dienoraštis skirtas tiems, kurie ieško ginkluotės, karo taktikos aprašymų ir strateginės analizės užuomazgų. Aštri autoriaus plunksna perteikia ir stingdantį nerimo jausmą, ir bundančią viltį, ir karo sėkmės džiaugsmą.
• Koks yra karas Ukrainoje? Kokiomis priemonėmis kariauja ukrainiečiai ir rusai?
• Iš kur kyla Rusijos agresija ir gyvuliškas žiaurumas?
• Kas lemia šiuolaikinio karo sėkmę? Dronų gausa? Artilerijos smūgiai? Valia priešintis?
• Kaip ir kokiomis rusų klaidomis ukrainiečiai pasinaudojo planuodami karo veiksmus?
• Kokia klasta ir praradimai gresia mums, jei neįvertinsime savo priešo ir jį nuvertinsime?
Kertiniai karo mėnesiai, įvykis po įvykio. Istorinės analogijos, mūšių aprašymai, šių dienų karybos praktikos bei gudrybės, tiesioginės sąsajos su dabarties Lietuva ir jos saugumo situacija naujausioje bestselerių „Karo anatomija“ ir „Karo žmonės“ autoriaus Giedriaus Petkevičiaus knygoje „Kruvinos saulėgrąžos“.
Herkus Kunčius
Šaltasis karas
Operečių romaną „Šaltasis karas“ sudaro keturios dalys, kurias jungia tikri ir menami Lietuvos istorijos įvykiai.
Herojinėje operetėje „Trumpa didingos baltų genties istorija“ pateikiama lietuviams svarbių mitų mozaika, kurioje įvykiai plėtojasi nuo pasaulio sukūrimo iki šių dienų.
Vesterniška operetė „Traukinio apiplėšimas Bezdonyse“ – istorija apie tai, kaip 1908 metų rugsėjo 26-ąją žemaičių kilmės bajoras, revoliucionierius bei būsimas Lenkijos viršininkas Juzefas Pilsudskis drauge su bendražygiais Bezdonyse apiplėšė iš Varšuvos į Sankt Peterburgą vykusį traukinį.
Kriminalinė operetė „Danaja ir Piktadarys“ pasakoja, kaip 1985 metų birželio 15-ąją Leningrado Ermitaže iš Kauno atvykęs Bronius Maigys įvykdė politinio vandalizmo aktą ir sieros rūgštimi apliejo genialų Rembrandt’o paveikslą „Danaja“.
Politinė operetė „Perestroika“ prasideda 1985 metų kovą, kai SSRS komunistų partijos politinio biuro nariai Maskvoje generaliniu sekretoriumi išrenka Michailą Gorbačiovą. Konsultuojant į dausas išėjusio ankstesnio genseko Jurijaus Andropovo dvasiai bei Lenino šmėklai, Gorbačiovas pradeda perestroiką, kurios jam užbaigti nepavyksta.
Diana Latvė
Garmėjimas
„1698 metai – Lietuvos valstybingumo byrėjimo pradžia. Laikas, kai negali likimo pakreipti norima linkme: antroji švedų invazija ir karas dėl „mare nostrum“ Baltijoje, bajorų kivirčai, intrigos, magnatų kova dėl galios ir asmeninės naudos griauna Respubliką. Paprastam žmogui karas neleidžia rinktis – žlunga moralė, garma velniop likimai – visi priklausomi nuo karo aplinkybių.
Šios griūties fone romano herojui tenka taikytis prie byrančio gyvenimo, priimti nuopuolį, bejėgystę. „Kartais atrodo, kad pusė manęs visada eina priekyje ir nežino, ką veikia antroji pusė, kuri vejasi ir niekaip neįstengia pavyti. Kuri šį kartą suklydo, kai metė akmenį į vandenį? Paviršius suraibuliavo ir aš suklupau, apakęs nuo savo poelgių atspindžio.“
Laikas kabinasi savo uodegos ir nuolat grįžta į praeitį. Senovės mūšių atgarsiai, knygos puslapiuose turėję likti priminimu apie absoliutaus blogio nenugalimumą, šiandien virto realybe. Garmėjimo istorija kartojasi dabartyje.“
Diana Latvė
Diana Latvė – prozininkė, kūryba su skaitytojais dalijasi leidiniuose „Durys“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, literatūros almanache „Baltija“. Pirmajame novelių romane „Memelio gaisras“ autorė supažindino su paslaptingais Klaipėdos miesto praeities istoriniais faktais, pavertė juos „išgyvenimų lavina, praturtinančia ir istorinėmis žiniomis, ir žmonių charakterių, jų poelgių analize“ /N. Kliukaitė/. 2021 m. už šį romaną autorė pelnė du apdovanojamus: Ievos Simonaitytės literatūrinę ir Augustino Griciaus premijas. Antrąjį romaną „Garmėjimas“ parašė taikiu metu tarsi savotišką pranašystę apie menamų reiškinių knygoje ir laike paraleles
Vytautas V. Landsbergis, Vytautas Landsbergis
Pokalbiai su tėvu
„Mėgstu įvairiomis progomis pasikalbėti su Tėvu, ypač po to, kai jis pasitraukė iš aktyviosios politikos ir atsirado daugiau laiko. Iš pradžių galvojau, kad tokie pokalbiai svarbūs tik man, bet paskui patyriau, kad anūkams bei proanūkiams ne mažiau įdomu (o ir prasminga!) išgirsti įvairius senolio pamąstymus apie gyvenimą, Lietuvą, Dievą, dėstomus paprastai ir suprantamai. Retsykiais paskelbdavau juos savo socialinio tinklo paskyroje ir gausūs skaitytojų komentarai bei klausimas „O kada pasirodys knyga?“ paskatino žengti šį žingsnį surinkti ir išleisti „Pokalbius su Tėvu“.
Kita vertus, galbūt tokia knyga taps paskatinimu ir kitiems – užrašinėkim savo tėvų, senelių ir močiučių mintis. Juk tokios „giminės knygos“ – tai itin svarbi kiekvieno iš mūsų savosios tapatybės paieška, it gyvybės vanduo stiprinanti ir neleidžianti užmiršti, iš kur mes ir kas esame.“
Vytautas V. Landsbergis
Kaip Tau atrodo, kada žmogus gali būti laimėj, darnoj su savo Tėvyne, su žmonėmis?
Žmogus yra patenkintas, iš tikrųjų giliai patenkintas, kai pasodina medį, apsėjo lauką arba padeda savo artimam, savo šeimai, savo kaimynui ar tiesiog žmogui nelaimėje. Aš manau, tokiais atvejais nebūna jokių antrinių minčių, jokių abejonių, ar gerai pasielgiau. Net svarstymo tokio nėra, nes žmogus gyvena taip, kaip turi būti.
Gabija Toleikytė
Kodėl, po velnių, negaliu pasikeisti?
Ne vienas iš mūsų norėtų pasikeisti – mažiau nerimauti, galbūt numesti svorio, būti atviresni megzdami asmeninius santykius ar ryžtingesni darbe. Tačiau bet kuris svarbus pokytis neretai būna sudėtingas, reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų.
Anot dr. Gabijos Toleikytės, „dauguma mūsų gyvenimo problemų kyla tada, kai nepripažįstame tikrovės ir planuojame pagal tai, kokie norėtume būti, o ne kokie iš tiesų esame“. Tad, norint pasikeisti, pirmiausia būtina pažinti ir perprasti save. Remdamasi naujausiais neuromokslų tyrimais, dr. G. Toleikytė šioje knygoje pasakoja, kaip veikia mūsų smegenys ir kokią įtaką jos daro mūsų kasdienei elgsenai: įpročiams, emocijoms, asmenybei, santykiams ir bendravimui.