Lidia Yuknavitch
Vandens chronologija
„Kieta, tyra ir kupina meilės knyga apie kūną, protą ir sielą moters, kuriai pavyko prasibrauti pro gyvenimo betoną, dumblą ir mėšlą, kad prisikeltų.“ – Rebecca Brown, amerikiečių rašytoja
Skaityti Lidiją Yuknavitch – tai jausti, kaip žodžiai duria, bado, pjauna. Ji rašo apie architektą tėvą, smurtaujantį prieš dukras ir žmoną, apie geriančią motiną, apie alinančias plaukimo treniruotes ir žlungančias viltis pelnyti olimpinį auksą, apie paauglišką maištą, kūrybą, svaiginimąsi ir valkatavimą, apie meilužius, meilužes ir lėtą žaizdų randėjimą. Apie išsigelbėjimą, kurį suteikia meilė, lyg vanduo nugludinanti aštrius patyrimus.
„Vandens chronologija“ – tai triumfuojančiai atviras žvilgsnis į gyvenimą moters, gebančios sukurti save iš nuolaužų. Gyvu, pulsuojančiu romanu jį paverčia drąsi stilistika, suardyta struktūra ir plastiškas nardymas tarp gyvenimo įvykių.
Janina Ramirez
Femina
Viduramžiai, retsykiais netgi vadinami tamsiaisiais, laukiniais amžiais, daugeliui asocijuojasi su vikingų, šventųjų ir karalių epocha. Tačiau toks stereotipiškas požiūris nepelnytai nuvertina laikotarpį, kuriame reikšmingą vaidmenį atliko abiejų lyčių atstovai. „Feminos“ autorė Janina Ramirez siekia grąžinti viduramžių moterims deramą vietą, demaskuodama klaidingus įsitikinimus ir aiškindamasi priežastis, lėmusias, kad moterys buvo nustumtos į istorijos paraštes.
Pasitelkdama naujausius istorinių tyrimų metodus, nagrinėdama išlikusius rašytinius šaltinius, artefaktus ir liudijimus, „Femina“ į dienos šviesą ištraukia daugybę galingų ir įtakingų moterų vardų. Tokios asmenybės kaip Birkos karė, Loftuso princesė ar Mardžerė Kempė padarė didžiulę įtaką tuometei karybai, religijai, žmonių mąstymui. Daug dėmesio skiriama ir Jogailos žmonai Jadvygai – pirmajai moteriai Europoje, tituluotai karaliumi. Knyga taip pat leidžia dirstelėti į gana margą viduramžių visuomenę, kosmopolitiškus miestus, kuriuose gyveno įvairiausi žmonės ir sklandė naujos idėjos.
Penn Cole
Amžinosios Liepsnos kibirkštis
Mirtingųjų pasaulyje, kurį geležine ranka valdo žiaurūs dievų palikuonys ainiai, Diema Belatora trokšta tik vieno – ištrūkti iš vargano gyvenimo atokiame kaime.
Paslaptingai dingus motinai, Diema sužino kraują stingdančią tiesą apie savo šeimos praeitį. Šis atradimas atveria kelią į pavojingą kilmingųjų ainių pasaulį, kupiną galios kovų, mįslių ir pavojingų vilionių. Čia kiekvieną jos žingsnį seka paslaptingas ir velniškai patrauklus, bet be galo pavojingas mirštančio karaliaus įpėdinis Liuteris. Diemai teks mokytis žaisti pagal nerašytas meilės, išdavystės ir politikos taisykles, nes ant kortos pastatyta ne tik jos motinos gyvybė, bet ir visos mirtingųjų rasės išlikimas.
Diemos ir Liuterio keliai turėtų išsiskirti, tačiau kiekviena akimirka drauge įžiebia vis stipresnę kibirkštį. Tik ar meilė pajėgi įveikti šimtmečius gyvavusį neapykantos prakeiksmą?
Tuo pat metu mirtingųjų sąjunga, siekianti laisvės nuo ainių priespaudos, ragina Diemą stoti į jų pusę. Merginai teks rinktis tarp širdies šauksmo ir pareigos, tarp noro apsaugoti savo šeimą ir būtinybės išgelbėti visą mirtingųjų rasę. Ar ji sugebės išlikti savimi, kai už nugaros alsuoja karo liepsnos, o širdis ima greičiau plakti dėl to, kuris turėtų būti jos didžiausias priešas?
Matt Haig
Neįmanoma gyvybė
Greisė – į pensiją išėjusi matematikos mokytoja, kurios gyvenimas teka ramia, seniai nusistovėjusia vaga. Tačiau širdyje žioji tuštuma, o sulig kiekviena diena vienatvės jausmas tik auga.
Viskas pasikeičia, kai vieną dieną Greisė gauna laišką, apverčiantį jos pasaulį aukštyn kojom. Pasirodo, seniai pažinota draugė Kristina paliko jai namą… Ibisoje. Pasiryžusi viską išsiaiškinti, Greisė leidžiasi į saulėtąją salą. Po truputį pažindama naująją vietą ir jos gyventojus, moteris užsidega noru sužinoti, kas gi nutiko jos netikėtai geradarei. Vis dėlto likimas Greisei žada kur kas įdomesnių atradimų.
Sutikusi vietoje nenustygstantį nardymo instruktorių Albertą, Greisė iš pradžių nenoriai jį prisileidžia. Bet Albertui pažadėjus padėti jai rasti atsakymus į ramybės neduodančius klausimus, jiedu išsiruošia panardyti vidurnaktį. Mėnesienos nutviekstoje jūroje tyvuliuoja magiška šviesa, kurią vietiniai vadina La Presencia. Tą naktį nutinka kai kas stebuklingo, ko Greisė niekada nebūtų tikėjusis.
Norėdama apsaugoti salą nuo godžių magnatų ir atskleisti draugės paslaptį, Greisė turės atsiverti gyvenimui, apie kokį net nesvajojo. Tačiau kuo giliau ji kapstysis, tuo aiškiau supras – kai kurios tiesos gali būti pavojingesnės už bet kokią magiją…
Suzanne Kelman
Paryžiaus knygininkė
Berlynas, 1940-ieji. Po griuvėsiais įkalinta Madelina norėtų surikti, bet negali nė įkvėpti. Ji girdi artėjantį vokiečių kareivį. Tačiau moteris bijo ne mirties, o to, kad bus atrasta, ką ji saugo – mat po skvernais slepia uždraustas žydų knygas…
Mirus mylimam vyrui Aleksui Madelina Valet stengiasi numalšinti skausmą, pasinerdama į darbą jųdviejų įkurtame knygyne. Bet jos tykų pasaulį supurto staiga prasidėjęs karas ir laiškas iš moters vardu Ada, kuri prisipažįsta auginanti Alekso sūnų. Berniuko gyslomis teka žydų kraujas, o tai nacių valdomame krašte prilygsta mirties nuosprendžiui. Nors ši naujiena pribloškia, Madelina apsisprendžia nepalikti Ados bėdoje.
Į Paryžių įsiveržus vokiečiams, miesto gatves pernakt užlieja siaubas. Madelina knygyne paslepia kaimyną žydą – ir tik laiko klausimas, kada jos nelegali veikla bus išaiškinta. Vis dėlto pakviesta prisidėti prie Pasipriešinimo Madelina visa galva pasineria į rizikingą misiją: išgabenti uždraustas knygas iš Berlyno ir išgelbėti Alekso sūnų. Tik ar jai pavyks išsiaiškinti, kur slapstosi Ada su vaiku, ir ar ji spės laiku ištiesti pagalbos ranką?
Po daugelio metų knygų prekeivė Olivija aukcione atranda seną nuotrauką, kurioje – jos paslaptinga prosenelė. Olivija ima narplioti giminės istoriją, apie kurią jos šeimoje niekada nekalbėta. Kuo giliau ji grimzta į praeitį, tuo aiškiau supranta: kad pažintų save, pirmiausia turi pažinti moterį, kuri karo metais pavertė knygas pasipriešinimo simboliu.
Aurora Venturini
Pusseserės
„Pusseserės“ – sapniška ir šiurpi istorija apie moteris iš žemesnės vidurinės klasės šeimos XX a. penktojo dešimtmečio La Platos mieste, Argentinoje. Sykiu – tai jaunos menininkės, turinčios kognityvinių sunkumų, brandos istorija. Šioje šeimoje vyrų nėra, o kai jie pasirodo, elgiasi negailestingai. Kenčiančios romano moterys susiduria su seksualine prievarta, skurdu, abortais, mirtimi ir kartu su menu, kaip vienintele išsigelbėjimo galimybe.
Kūrinio pasakotoja Juna – naivi, trapios sąmonės dailininkė, pasaulį matanti savitai. Ji rašo radikaliai atvirai, beveik be skyrybos ženklų, nes Juną jie „vargina“, o menkavertiškumo jausmą bando įveikti ieškodama naujų žodžių žodyne. Ir vis dėlto savo šiurkščiu, netobulu, bet galingu monologu ji pataiko tiesiai skaitytojams į širdį.
Aurora Venturini sukūrė groteskišką autobiografinį romaną, kuriame juodasis humoras persipina su nuoširdumu, o neįsisąmoninta moterų kančia – su beatodairiškomis išsigelbėjimo paieškomis. Tai provokuojanti, nepatogi, jaudinanti literatūra, peržengianti normas ir išryškinanti tai, kas dažniausiai nutylima. Kaip kubistinis paveikslas, siekiantis praplėsti žmogaus suvokimo ribas.
Dinah Jefferies
Karo dukterys
1944-ieji, Prancūzija. Dordonės upės slėnyje, sename akmeniniame name gražaus kaimelio pakraštyje trys seserys laukia karo pabaigos. Vyriausioji Elena stengiasi iš visų jėgų apsaugoti savo šeimą net ir tada, kai nacių okupacija tampa vis grėsmingesnė. Eliza – maištininkė, pasiryžusi bet kokia kaina padėti pasipriešinimo judėjimui. O amžina svajotoja Florensija trokšta, kad Prancūzija būtų laisva.
Vieną tamsią naktį sąjungininkai paprašo seserų pagalbos. Elena supranta, kad nebegali likti nuošalyje. Tačiau jų mįslingos praeities paslaptys grasina sugriauti viską, kas seserims brangiausia…
Amanda Peters
Uogų rinkėjai
1962-ieji. Mikmakų šeima atvyksta į Meino valstiją skinti uogų. Vieną dieną dingsta jų ketverių metų dukra Rutė – ir šis praradimas amžiams pakeičia visą gyvenimą.
Po kelių dešimtmečių Norma, užaugusi mylinčioje šeimoje, pradeda justi, kad jos gyvenime slypi kažkokia neįvardyta netektis, prisiminimų nuotrupos ir sunkiai paaiškinama vienišumo nuojauta priverčia ją ieškoti tiesos – o ji slypi giliau, nei galėjo įsivaizduoti.
„Uogų rinkėjai“ – skaudi, bet gydanti istorija apie prarastą tapatybę, šeimos paslaptis ir nepaliaujamą ryšį, jungiantį mus net per laiką.
Tai romanas tiems, kurie nori nugrimzti į tiesiog paslapties – jame rasite ir jautrų gamtos portretą, ir gilų žmogaus prigimties pažinimą.
Jo Nesbø
Kraujo ryšiai
Broliams Karlui ir Rojui Opgardams sekasi. Mažajame Norvegijos miestelyje Ose Karlas valdo prabangų SPA viešbutį, o Rojus – degalinę ir užeigą. Rojus net planuoja čia pastatyti atrakcionų parką. Tiesa, beveik niekas nežino, kad už brolių sėkmės slypi ne vienas lavonas…
Tačiau lensmanas Kurtas Olsenas mano suradęs būdą, kaip įrodyti brolių kaltę dėl kelių praeities žūčių. Be to, paaiškėjus, kad pagrindinio kelio, einančio per Osą, nebeliks, nes bus tiesiamas naujas greitkelis, pavojus iškyla ir brolių verslui. Mirčių skaičius Ose ima augti…
„Kraujo ryšiai“ – maksimalios įtampos trileris, skandinaviškų detektyvų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø romano „Karalystė” („Baltos lankos“, 2022 m.) tęsinys apie išgalvoto kalnų miestelio bendruomenės problemas ir bet kokia kaina savo naudai jas išspręsti pasiryžusius brolius Opgardus.
Elizabeth DeLozier
Eleonora Avinjonietė
Provansas, 1347-ieji.
Eleonora (Elėja) Blanšė – jauna pribuvėja ir žolininkė, apdovanota išskirtiniais gabumais. Mirus motinai, ji žino viena: pavojingiausia, ką moteris gali padaryti, – tai išsiskirti iš minios.
Atsitiktinai sutikusi Gigo de Šoljaką – paslaptingą popiežiaus Klemenso asmeninį gydytoją – ir jo globojama, Elėja dar labiau ištobulina gydymo meną, liaudies mediciną derindama su anatomijos, astrologijos ir chirurgijos žiniomis.
Tačiau vos tik mergina ima tvirtai jaustis savo naujajame kelyje, ją pasiekia dvi sukrečiančios naujienos: į Europą atėjo maras, Juodoji mirtis, o negarbėje atsidūrusi karalienė Joana atvyksta į Avinjoną stoti prieš teismą už vyro nužudymą. Ji laukiasi ir jai skubiai reikalinga pribuvėja.
Maras plinta kaip gaisras, miršta pusė miesto gyventojų, karalienės gimdymas artėja, o Avinjono gyventojų širdyse įsivyrauja baimė. Ieškodami kaltųjų, religiniai fanatikai pradeda raganų medžioklę, ir Elėjai už visa, ką ji sukaupė bei brangina, gali tekti sumokėti pačią didžiausią kainą.
Luca Di Fulvio
Slaptas rojus
„Slaptas rojus“ – tai jaudinantis pasakojimas, kuriame tradicijos ir prietarai kovoja su pažangesnio ir geresnio pasaulio vizijomis. Šis istorinis romanas, parašytas kaip trileris, kartu yra ir vaizdingas epas apie drąsius sprendimus, meilės galią ir nepalaužiamą tikėjimą teisingumo pergale.
1610 metai. Didingų Alpių apsuptame San Mikelės miestelyje susipina Danieliaus, gimusio su ypatinga dovana, ir Zuzanos, atėjusios į šį pasaulį dramatiškomis aplinkybėmis, likimai. Abu atsiduria vienuolyne ir auga kartu kaip brolis ir sesuo.
1633-ieji. Pasaulis stovi prie permainų slenksčio – mokslininkas Galilėjo Galilėjus įrodo, kad visatos centras yra ne Žemė, o Saulė. Viešpataujant inkvizicijai pavojuje atsiduria kiekvienas pažangiau mąstantis žmogus, tarp jų ir raganavimu kaltinama Zuzana. Jai gresia būti sudegintai ant laužo, o jos ginti stoja Danielius, savo širdyje nugalėjęs demonus.
Ši kinematografiška, daugiasluoksnė knyga yra tarytum manifestas prieš tamsą ir niekšybę. Daugybė siužeto vingių ir posūkių, įtikimi personažai, kuriuos norisi nuoširdžiai palaikyti arba jų nekęsti, meilė ir svarbūs žmonijos istorijos įvykiai – tai romanas, kuris praturtins kiekvieno skaitytojo širdį ir protą.
John Grisham
Kamino salos šmėklos
Mersera Man, populiari Kamino salos rašytoja, grįžta į pakrantę susituokti su savo vaikinu Tomu ceremonijoje prie jūros. Vestuvių ceremonmeisterio pareigų imasi Briusas Keiblas, garsusis „Įlankos“ knygyno savininkas. Po vestuvių Briusas Merserai praneša aptikęs neįtikėtiną istoriją naujam jos romanui.
Istorija apie Tamsiąją salą, nedidelę barjerinę salelę netoli Šiaurinės Floridos pakrantės – tikra. Ten prieš tris šimtus metų įsikūrė išsilaisvinę vergai, o jų palikuonys gyveno iki pat 1955-ųjų. Tuomet paskutinieji gyventojai buvo priversti išvykti, o paskiausia – anuomet penkiolikmetė Lavlė Džekson, šiuo metu jau pagyvenusi moteris, bet tebemylinti gimtąją vietą ir išskirtinę jos istoriją. Visgi dabar „Potvynio brizas“, didžiulis nekilnojamojo turto vystytojas, saloje ketina pastatyti kurortą ir kazino. Lavlė giliai širdyje žino, kad sala teisėtai priklauso jai, ir trokšta išsaugoti garbingą savo gimtinės atminimą.
Mersera susidraugauja su Lavle ir jiedvi pasineria į audringą kovą dėl teisės į Tamsiąją salą: moterys meta iššūkį „Potvynio brizo“ bendrovei, teisininkams, lobistams ir galingiems Floridos politikams. Praeities paslaptys netrukus susidurs su milžiniškomis dabarties ambicijomis, o Tamsiosios – bei Kamino – salų likimas pakibs ant plauko.