Maggie O’Farrell
Santuokos portretas
1561-ųjų žiema. Lukrecija de Mediči, Feraros kunigaikštienė, savo vyro Alfonso netikėtai atgabenama į nuošalų užkampį. Sėsdamasi už ilgo, nušveisto iki vandens glotnumo pietų stalo, ji supranta, kad Alfonsas ketina ją nužudyti.
Lukrecijai šešiolika, po vestuvių nepraėjo nė metų. Prieš tai ji gyveno visai kitokį gyvenimą: būdama trečioji Kozimo, Toskanos didžiojo kunigaikščio, dukra, galėjo laisvai klaidžioti po didžiuosius Florencijos rūmus ir užsiimti, kuo širdis geidžia. Tačiau savo vestuvių su Feraros kunigaikščiu išvakarėse mirus jos vyresniajai seseriai, Lukrecija visai to nenorėdama atsiduria dėmesio centre. Kunigaikštis Alfonsas netrunka paprašyti Lukrecijos rankos, o jos tėvas netrunka jos vardu sutikti.
Taip prasideda naujas Lukrecijos gyvenimas naujuose nesvetinguose rūmuose, kuriuose mažiausiai perprantamas jai atrodo pats Alfonsas. Ar jis žaismingas ir sofistikuotas estetas, geriausiai besijaučiantis meno apsuptyje, ar negailestingas politikas, prieš kurį, regis, gūžiasi net jo paties seserys?
Maggie O’Farrell „Santuokos portrete“ savo žvilgsnį sutelkia į grožio ir žiaurumo kupiną Renesanso laikų Italijos aristokratų šeimos gyvenimą, kuriame ryškiausiai spindi jaunos moters ryžtas kovoti už savo išlikimą.
Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių Šiaurės Airijos rašytojų, devynių romanų autorė. Jos romanas „Hamnetas“ („Baltos lankos“, 2021), 2020 m. tapo „Women’s Prize for Fiction“ ir „National Book Critics Circle Award“ laureatu ir „Waterstones“ metų knyga. „Santuokos portretas“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Women’s Prize for Fiction“.
Antonio Iturbe
Po atviru dangum
Pilotai, pakeitę civilinės aviacijos istoriją. Rašytojas, sušildęs milijonų vaikų širdis.
Pasaulis, draskomas karų ir politinių neramumų.
1922-ieji, Paryžius. Viskas, ko Antuanas de Sent Egziuperi nori, tai – tapti pilotu. Bet ankstyvoji aviacija – grėsmingas užsiėmimas, skeliantis kibirkštį tarp jo ir aristokratiškos mylimosios. Nepaisydamas bandymų jį sustabdyti, Antuanas pasiryžta leistis į nepažintus tolius ir įstoja į Prancūzijos karines oro pajėgas. Vėliau kartu su dviem bičiuliais – Anri Gijomė ir Žanu Mermozu – jis imasi pavojingos misijos: atrasti naujų oro pašto maršrutų ir pakeisti aviacijos ateitį. Joks atstumas bičiuliams nėra per tolimas, joks kalnas – per aukštas, kad kiekvienas laiškas kuo greičiau pasiektų savo adresatą. Kol žemėje pasaulis grimzta į chaosą, danguje jie jaučiasi laisvi ir laimingi.
Tačiau skraidyti – tik viena Antuano nutrūktgalviško ir aistringo gyvenimo pusė. Jis nuolat rašo ir ilgainiui tampa pripažintu autoriumi. Europą gaubiant dar vieno karo šešėliui, jo laukia ne tik tikroji šlovė, bet ir didžiausi gyvenimo išbandymai, o galvoje po truputį ima ryškėti knygos vaikams herojaus vaizdinys: garbanotas berniukas su princo mantija…
„Nuostabiai papasakota istorija apie de Saint-Exupéry aistrą skrydžiams, poezijai ir gražioms moterims. Vaizdingai atkurta tarpukario Prancūzijos visuomenė. Šiuo romanu didžiuotųsi ir pats „Mažojo princo“ autorius.“
Publishers Weekly
Antonio Iturbe (Antonijus Iturbė, gim. 1967) – ispanų žurnalistas ir rašytojas. Parašė septynis romanus ir daugybę kūrinių vaikams. Pasaulyje labiausiai išgarsėjo romanais „Mažiausia pasaulio biblioteka“(„Baltos lankos“, 2020) ir „Po atviru dangum“.
Ana Huang
Sukti žaidimai
Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis… kol sutinka ją.
Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!
Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo… Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?
„Kelias dienas praleidau „Twisted“ serijos sukeltoje ekstazėje, nieko nesigailiu. 8 milijonai žvaigždučių iš 5.“
Ali Hazelwood, „Meilės hipotezė“ autorė
„Kas gi galėtų pralenkti Anos Huang kuriamus neapsakomai karštos uždraustos meilės romanus!“
Booktrib
Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, „Sunday Times“ ir „Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises „Twisted“ seriją perkelti į kino pasaulį. „Sukti žaidimai“ – antroji „Twisted“ serijos knyga.
Lina Nordquist
Eisiu paskui tave
XIX a. pabaigoje Uni, Armūdas ir mažasis Rūaras yra priversti palikti Norvegiją ir prieglobsčio ieškoti Švedijoje. Apie Uni gimtosiose vietose imta šnabdžėtis, ji vadinta žudike. Po ilgos kelionės jie galiausiai randa apleistą sodybą – vidury miško laukymės, kur kaupiasi šiluma, auga tuntas baltų beržų, tyvuliuoja ramybė. Ten jie turės apsiprasti ir prisitaikyti prie naujos šalies gamtos ir ne visada geranoriškų gyventojų.
Po daugiau kaip septyniasdešimties metų toje pačioje sodyboje prie seno virtuvės stalo sėdi Kora. Ji kartu su anyta Briken planuoja Rūaro, savo šešuro, laidotuves. Šiame name jis negimė, bet praleido visą savo gyvenimą. Klausydamasi Briken pasakojimų, Kora pastebi vis daugiau įtrūkių šeimos istorijoje. Atsiverianti tiesa Korą nepaprastai skaudina, bet sykiu ir išlaisvina.
„Eisiu paskui tave“ – poetiška tamsa apgaubtas pasakojimas apie kelias vienos šeimos kartas, gyvenančias tame pačiame name, persekiojamas paslapčių, alkio, įtartinų mirčių, meilės ir sielvarto.
Ashley Elston
Pirmas melas laimi
„Yra toks senas posakis: pirmas melas laimi. Šis posakis ne apie mažiuką baltą melą, kuris išsprūsta netyčia; jis apie tikrą bjaurų melą. Tokį, kuris pakeičia žaidimo taisykles. <…> Melą, kuris pakloja pamatus viskam, kas eina po to. „
Evė Porter turi viską: mylintį vaikiną Rajeną, idilišką namą, apjuostą balta tvorele, pasiturinčių draugų būrelį. Vienintelė problema – Evė Porter neegzistuoja.
Tikrasis Evės vardas – Luka Marino. Ji dirba paslaptingajam ponui Smitui, visuomet parūpinančiam jai netikrą tapatybę ir nurodančiam užduotį. Tik šį sykį viskas kitaip, nes Evės taikinys – Rajenas – ima reikšti jai daugiau nei kas kitas. Negana to, vieną vakarą ji supažindinama su nauja Rajeno draugo mergina, kuri prisistato kaip ne kas kitas, o Luka Marino…
Kokia yra gyvenimo, pagrįsto melu, kaina? Ir ar Evei pavyks išsipainioti iš raizgios savo praeities ir kartu tikėtis, kad jos vis dar laukia graži ateitis?
„Ši itin greito tempo knyga turi viską, ko galima tikėtis iš puikaus trilerio: slaptas tapatybes, paslaptingą vadovą bei katės ir pelės gaudynes, neleidžiančias lengvai nuspėti, kas bus toliau.“
Reese Witherspoon, Holivudo aktorė
„Tikra apgaulių dėžutė! Prabėga tarsi šešėlių teatras: vos tik manai supratęs, ką matai, figūros keičiasi, scena transformuojasi ir – palauk – gal prieš akimirką viską supratai neteisingai? Šaunus, sumanus ir be galo smagus trileris – toks, kuriame rizika didelė, viskas slysta iš rankų ir vos spėji susekti, kas vyksta.“
A. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius
Ashley Elston (Ešli Elston) – amerikiečių rašytoja, šešių romanų jaunimui autorė. A. Elston debiutinis romanas suaugusiesiems „Pirmas melas laimi“ JAV pasirodė 2024 m. ir išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu nr. 1 bei buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „Mystery & Thriller“ žanrų knyga. Žymioji Holivudo aktorė Reese Witherspoon knygą įtraukė į savo knygų klubo „Reese’s Book Club“ skaitinių sąrašą; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.
Bob Woodward
Karas
Bob Woodwar (Bobas Vudvordas, g. 1943 m.) – legendinis amerikiečių žurnalistas, 22 knygų autorius, daug metų dirbęs „The Washington Post“ redakcijoje. Vienas įtakingiausių tiriamosios žurnalistikos atstovų, pelnęs dvi Pulitzerio premijas: už Votergeito skandalo paviešinimą, kuris baigėsi prezidento Richardo Nixono atsistatydinimu, ir už reportažus apie Rugsėjo 11-osios teroristinį išpuolį.
Naujausioje savo knygoje „Karas“ B. Woodwardas tyrinėja tris reikšmingus karus, vykstančius Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir JAV vidaus politikoje. Pasitelkdamas slaptus dokumentus, žmonių liudijimus, lig šiol nepublikuotus interviu, jis atskleidžia šių trijų karų užkulisius, nutylėtus politikų pašnekesius ir planus.
Ar buvo galima išvengti Rusijos invazijos į Ukrainą? Kodėl JAV nesiėmė aktyvesnių pagalbos Ukrainai veiksmų? Kaip JAV administracija vertino branduolinio karo pavojų? Ar buvo tikimasi, kad įsiplieks karas Artimuosiuose Rytuose? Kokių įtampų iškilo JAV ir Izraelio santykiuose? Ar JAV respublikonų ir demokratų priešprieša nėra net didesnė nei Ukrainos ir Rusijos ar Izraelio ir Irano?
Knygoje skaitytojai ras atsakymus į šiuos ir kitus opius klausimus bei turės galimybę žvilgtelėti į slaptus pasitarimus Baltuosiuose rūmuose ir karščiausiose pasaulio vietose, kur priimami visų mūsų likimą lemiantys sprendimai. „Karas“ – itin aktuali knyga, kalbanti apie tai, kaip pasaulis atsidūrė dabartinėje situacijoje ir kur juda toliau.
„Šiurpinanti, įtraukianti knyga… Woodwardo aistra – jo talentas – iš pabirų pastarojo meto įvykių sudėlioti rišlų pasakojimą su moralu.“
„New York Times“
Kristin Hannah
Sugrįžimas į Aliaską
Naujausioje Kristin Hannah knygoje „Sugrįžimas į Aliaską“ pasakojama apie šeimą, kuri laukinėje Aliaskoje ieško naujos gyvenimo pradžios galimybių, tačiau greitai supranta, kad atšiauri aplinka yra mažiau grėsminga nei nenuspėjama žmogiška prigimtis.
1974-ieji. Erntas Olbraitas grįžo iš Vietnamo karo visiškai pasikeitęs ir nepastovus. Kai jis praranda dar vieną darbą, impulsyviai priima sprendimą vykti su žmona ir dukra gyventi į Aliaską, kur jie galės būti nepriklausomi nuo sistemos.
Kora dėl mylimo vyro pasiryžusi padaryti bet ką, net jei tai reiškia kelionę į niekur. O trylikametė jų duktė, įstrigusi aistringų ir audringų tėvų santykių labirintuose, nelabai gali rinktis, tik viliasi, kad nauji namai visai šeimai reikš geresnę ateitį.
Atokiame, laukiniame Aliaskos kampelyje Olbraitai randa visiškai nepriklausomą stiprių vyrų ir dar stipresnių moterų bendruomenę. Ilgos saulėtos dienos ir vietinių dosnumas padeda jiems išgyventi, kai paaiškėja, jog jie atvyko gerokai per menkai pasirengę – atšiaurus oras ir būtiniausių išteklių stoka iš pradžių gerokai išgąsdina naujakurius.
Tačiau kai ateina žiema, aštuoniolika valandų trunkanti naktis ir tamsa apgaubia ne tik Olbraitų trobelę. Ernto psichikos būklė pablogėja ir išorinės grėsmės nublanksta prieš tas, kurios kyla iš vidaus. Apsnigtoje ir tamsioje trobelėje mama su dukra supranta baisią tiesą – jos turės pačios pasirūpinti savimi.
„Sugrįžimas į Aliaską“ – tai intymus pasakojimas apie šeimą, meilę ir žmogaus gebėjimą išgyventi. Rašytoja sau būdingu elegantišku stiliumi pasakoja apie moterį ir jos begalinę vidinę stiprybę. Paveiki ir jaudinanti istorija tiesiog įsismelkia ir joje nesunku rasti savo paties atspindžių.
Michelle Marly
Maria Callas
Tris oktavas aprėpiantis sopranas, įspūdingi aktoriniai gebėjimai, svarbiausi operos vaidmenys… ir už viską didesnis noras rasti meilę ir saugumą būnant tiesiog moterimi. Tai Marios Callas gyvenimas.
Venecija, 1957 metai. Maria Callas, iškiliausia savo epochos dainininkė operos scenoje, susiduria su profesiniais sunkumais – jai gresia prarasti balsą. Išvargusi nuo daugybės pasirodymų ir socialinių įsipareigojimų, Maria svajoja apie poilsį, bet operos pasaulis ir Meneginis, jos sutuoktinis ir vadybininkas, nenori jos paleisti. Tada ji susipažįsta su charizmatiškuoju laivybos magnatu Aristoteliu Onasiu. Nepaisydami aplinkinių priešiškumo, jiedu beatodairiškai rodo susižavėjimą vienas kitu.
Holivudo įžymybės, turtingi didikai, princai ir princesės, ištaigingi vakarėliai ir jachtos, uždrausta meilė, spindesys ir šlovė – viskas taip detalu ir jausminga, kad išties nukelia į Marios Callas laikmečio „išrinktųjų“ gyvenimus ir kartu leidžia pajusti sudaužytos širdies meilės troškulį.
„Tai romanas, į kurį ne tik lengva pasinerti – jame tiesiog nugrimzti ir pamiršti viską aplinkui. Labai sužavėjo ir sujaudino. Michelle Marly žvilgsnis į Marios Callas gyvenimą išties žavingas.“
Wasliestdu.de
Tris oktavas aprėpiantis sopranas, įspūdingi aktoriniai gebėjimai, svarbiausi operos vaidmenys… ir už viską didesnis noras rasti meilę ir saugumą būnant tiesiog moterimi. Tai Marios Callas gyvenimas.
Venecija, 1957 metai. Maria Callas, iškiliausia savo epochos dainininkė operos scenoje, susiduria su profesiniais sunkumais – jai gresia prarasti balsą. Išvargusi nuo daugybės pasirodymų ir socialinių įsipareigojimų, Maria svajoja apie poilsį, bet operos pasaulis ir Meneginis, jos sutuoktinis ir vadybininkas, nenori jos paleisti. Tada ji susipažįsta su charizmatiškuoju laivybos magnatu Aristoteliu Onasiu. Nepaisydami aplinkinių priešiškumo, jiedu beatodairiškai rodo susižavėjimą vienas kitu.
Holivudo įžymybės, turtingi didikai, princai ir princesės, ištaigingi vakarėliai ir jachtos, uždrausta meilė, spindesys ir šlovė – viskas taip detalu ir jausminga, kad išties nukelia į Marios Callas laikmečio „išrinktųjų“ gyvenimus ir kartu leidžia pajusti sudaužytos širdies meilės troškulį.
„Tai romanas, į kurį ne tik lengva pasinerti – jame tiesiog nugrimzti ir pamiršti viską aplinkui. Labai sužavėjo ir sujaudino. Michelle Marly žvilgsnis į Marios Callas gyvenimą išties žavingas.“
Wasliestdu.de
Charlotte Betts
Prarastoji Venecijos dukra
„Prarastoji Venecijos dukra“ – įspūdingas, jausmingas ir kupinas paslapčių istorinis romanas, kurio veikėjai dar ilgai gyvens jūsų mintyse.
Atvažiuok į Veneciją. Prašau, Febe, neapvilk manęs.
Venecija, 1919 m.
Prieš septyniolika metų didingi Venecijos rūmai Palazzo degli Angeli buvo Febės Vindom namai. Dabar tarp nutykusių rūmų sienų sklando tik vaiduokliški prisiminimai apie visa, ką ji prarado. Neseniai našle tapusi Febė sugrįžta į Italiją, nes sulaukė prašymo iš savo tetos, grafienės di Sebastiano. Tačiau atvykus ją pasitinka netikėta žinia: teta mirė ir palazzo dabar priklauso jai.
Užvis labiausiai ji trokšta parduoti visą nuosavybę ir grįžti namo į Angliją. Visgi netrukus išaiškėja tamsi šeimos paslaptis, kuri sukrečia Febę iki širdies gelmių. Ji nė už ką neišvyks iš Venecijos, kol neišpainios tiesos ir melų mazgo.
Febė leidžiasi ieškoti atsakymų ir nejučia ima jausti vis stipresnį ryšį su dviem labai skirtingais vyrais. O kai į jos fotoaparato objektyvą pakliūva šis tas mįslingesnio nei Venecijos didybės spindesys, Febė nebežino, kuo iš tiesų galima pasitikėti. Ir ar tetos mirtis tikrai buvo viso labo nelaimingas atsitikimas…
Ryškūs veikėjų charakteriai, vaizdingas pasakojimo stilius ir žavinga veiksmo vieta puikiai perteikia tuometinio gyvenimo realijas ir istorinį foną. Lietuvių skaitytojams jau žinomos šios autorės knygos „Vaistininko duktė“, „Dailininko mokinė“, „Prieskonių pirklio žmona“, „Pamirštų svajonių rūmai“ ir kt.
Charlotte Betts karjerą pradėjo Londone kaip mados dizainerė. Vėliau dirbo interjero dizaino, turto valdymo bei nuomos srityse. Charlotte visada mėgo skaityti, bet aistrą rašyti pajuto tik užauginusi vaikus.
Jos pirmas romanas „Vaistininko duktė“ 2010 m. apdovanotas YouWriteOn Metų knygos premija ir Joanos Hessayon premija, skiriama debiutuojantiems rašytojams. 2011 m. šis romanas buvo nominuotas Romantinės literatūros apdovanojimui už geriausią istorinės tematikos kūrinį, o 2013 m. pelnė prestižinį Romantinės literatūros rašytojų asociacijos Skaitomiausio istorinio romano RoNA apdovanojimą.
Catherine Shepherd
Drumstas vanduo
Jis įstumia tave į tamsą – ir tavo košmaras prasideda!
Tamsią žiemos naktį lediniame vandenyje nuskęsta jauna moteris. Iš pradžių teismo medicinos ekspertė Julija Švarc spėja, kad ji nusižudė – nušoko nuo tilto, – nes turėjo atsisveikinimo laiškelį. Tačiau atlikdama skrodimą Julija aptinka įrodymų, kurie neabejotinai liudija apie žmogžudystę. Dar blogiau — atrodo, kad nusikaltėlis prieš nužudydamas kankino auką. Moters pėdose randama daugybė įstrigusių stiklo šukių.
Kol detektyvas Florianas Kesleris ieško žudiko tarp moters artimųjų, Julija užklumpa vieną teismo medicinos instituto darbuotoją, bandantį iš šaldytuvo išsitraukti mirusiosios kūną. Vyrą, kurį ji seniai pažįsta. Tačiau viskas ne taip, kaip atrodo. Julija atskleidžia šiurpų serijinio žudiko planą ir pati patenka į mirtiną pavojų…
Naujasis Catherine’os Shepherd trileris „Drumstas vanduo“ – ne silpnų nervų skaitytojams!
Rašytoja Catherine’a Shepherd (slapyvardis) su šeima gyvena viduramžius menančiame Vokietijos mieste Conse. Gimė 1972 metais. Gavusi brandos atestatą, studijavo ekonomiką. Baigusi studijas, daug metų dirbo dideliame Vokietijos banke. Dar pradinėje mokykloje pradėjo rašyti tekstus ir dabar grįžo prie savo aistros.
Pirmąjį bestseleriu tapusį trilerį išleido 2012-ųjų balandį. Elektroninė „Der Puzzlemörder von Zons“ knygos versija labai greitai pasiekė Vokietijos „Amazon“ skaitomiausių knygų sąrašo pirmąją vietą. Vėliau pasirodė kiti kriminaliniai romanai, kurie sąrašuose užimdavo aukščiausias pozicijas. Leipcigo knygų mugės nepriklausomų autorių apdovanojimuose trečioji rašytojos knyga „Kalter Zwilling“ laimėjo antrą vietą. Nuo tada Catherine’a Shepherd tęsė Conso trilerių seriją, taip pat išleido dar dvi romanų serijas.
Kate Atkinson
Užmirštos bylos
Viską darė iš pareigos, nieko iš meilės. Galų gale pareiga pražudo žmogų.
Byla Nr. 1
Karštą vasaros naktį iš palapinės dingsta mergaitė. Po trisdešimt ketverių metų jos seserys atranda lemtingą pėdsaką – tik ar jau ne per vėlu?
Byla Nr. 2
Advokatų kontoroje žavi praktikantė tampa šiurpaus, nepaaiškinamo nusikaltimo auka. Bet ar žudikas taikėsi į ją?
Byla Nr. 3
Jauna motina šaltakraujiškai nužudo savo vaiko tėvą. Žmonės vadina ją žudike su kirviu – tačiau kas tą dieną iš tikrųjų nutiko jos namuose?
Kembridže privatus detektyvas Džeksonas Brodis leidžia dienas užsiimdamas nuobodžiais darbais: seka neištikimybe įtariamą moterį ir ieško dingusių kačių, bet staiga, vos per porą savaičių, lyg iš dangaus nukrinta trys sudėtingos, ilgą laiką neišnarpliotos bylos. Jis pasiryžęs rasti atsakymus, tačiau, ėmęs tyrinėti nukentėjusių šeimų istorijas, netrunka suprasti, kad kai kurie dalykai ne veltui slepiami ištisus dešimtmečius. Tiesa pavojinga, ir jis atsiduria pačiame įvykių sūkuryje.
„Užmirštos bylos“ – įtraukiantis detektyvas ir kartu daugiasluoksnė šeimos saga.“
Chicago Sun-Times
Kate Atkinson (Keitė Atkinson, g. 1951) – viena žymiausių šiuolaikinių britų rašytojų, istorinių romanų ir detektyvų ciklo autorė, iš viso parašiusi 15 knygų. Triskart pelnė Metų knygos Costa premiją už romanus „Anapus fotografijų“, „Gyvenimas po gyvenimo“ ir „Griuvėsių dievas“. 2011 m. už nuopelnus literatūrai buvo apdovanota Britanijos imperijos ordinu. „Užmirštos bylos“ – garsiausias rašytojos detektyvinis romanas, išverstas į 25 kalbas ir įkvėpęs BBC TV serialą.
Rachel Abbott
Nenusigręžk
Aš nemačiau tiesos. O dabar jau per vėlu…
Ji niekada nenorėjo grįžti. O dabar niekada neišvažiuos.
Prieš vienuolika metų mano sesuo Lola dingo iš tetos namelio Kornvalyje. Ką tik čionai sugrįžau, tačiau vis dar nesuprantu, kodėl ji pabėgo. Kokių paslapčių turėjo?
Prisiminimai grįžta nuotrupomis, bet kažko vis dar trūksta. O tada oloje, pasislėpusioje po stačiu uolos skardžiu, aptinkamas kūnas. Niekas nežino, kiek laiko jis ten prabuvo. Ar tai — Lola?
Kitą naktį pabundu, jausdama, kad kažkas yra kambaryje — stovi prie mano lovos. Girdžiu jo kvėpavimą. Ko jis nori? Ar aš per daug priartėjau prie tiesos?
Ar Lola apskritai pabėgo?
Buvau sužavėta. Tobulai atskleisti veikėjai, įtemptas ir įtraukiantis siužetas. Nuostabu.
Angela Marsons
Tikra meistriškumo pamoka, kaip palaikyti įtampą, kylančią iki pat sukrečiančios pabaigos.
K. L. Slater
Sebastian Fitzek
Skrydžio baimė 7A
„Skrydžio baimė 7A“ – naujas psichologinis Sebastiano Fitzeko trileris!
Egzistuoja mirtinas ginklas, kurį įsinešti į lėktuvą gali kiekvienas žmogus, ir jokia pasaulio kontrolė nesugebėtų jo aptikti.
Garsus psichiatras Matsas Kriugeris skuba naktiniu reisu iš Buenos Airių į Berlyną. Jis džiaugiasi, kad netrukus pamatys savo dukrą, susiruošusią gimdyti.
Tame pačiame lėktuve skrenda buvusi jo pacientė, kurią gydytojas kadaise išlaisvino iš smurto ir žudynių fantazijų.
Skrendant virš Atlanto Matsas priverčiamas iš naujo sužadinti šios pacientės mirties bei keršto troškimą ir psichologiškai ją paveikti, kad sudaužytų lėktuvą. Jeigu to nepadarys, Matso dukra tą pačią naktį mirs…
Sebastianas Fitzekas, gimęs 1971 metais, yra sėkmingiausias Vokietijos psichologinių trilerių autorius. Nuo tada, kai 2006 m. buvo išleistas jo debiutinis romanas „Terapija“, visi autoriaus kūriniai atsidurdavo bestselerių sąrašo viršuje. Šiuo metu jo knygos išverstos į dvidešimt keturias kalbas, nemažai siužetų panaudota filmų ir teatro spektaklių scenarijams. Sebastianas Fitzekas – pirmasis vokiečių autorius, apdovanotas Europos grožinės kriminalinės literatūros premija. Jis su šeima gyvena Berlyne.
L.J. Ross, Gabriela Romitti Rossi
Uola
Iš šešėlių į šviesą…
Kai šalia klastingų Šiaurės jūros krantų sudūžta žvejybinis laivas ir prie žymiosios Marsdeno uolos į paplūdimį išplaunamas moters kūnas, detektyvas vyresnysis inspektorius Rajenas negali nepaisyti pareigos jausmo.
Viena moteris jau mirusi, dar daugiau gyvo krovinio iš laivo išgabenta. Kol ne per vėlu, kol byla netapo žmogžudysčių tyrimu, Rajenas su savo komanda skuba ieškoti pradingusių moterų.
Jiems stengiantis atskleisti tamsius darbelius, Taino upės apylinkėse šaltas ir apskaičiuotas oportunizmas susiduria su tvirta įstatymo ranka, tačiau vienas dalykas šiame pasaulyje pasirodo esąs stipresnis net už akmenį…
Žmogaus dvasia.
Šiame greito tempo detektyve „Uola“, kurio veiksmas plėtojamas įspūdingo grožio šiaurės rytų Anglijoje, žmogžudystes ir paslaptis pagyvina romantika ir humoras.
L. J. Ross – tarptautinių bestselerių autorė, labiausiai garsėjanti atmosferiškais detektyviniais romanais ir trileriais, įskaitant knygų apie inspektorių Rajeną iš Nortumbrijos seriją, kurios egzempliorių visame pasaulyje parduota daugiau nei keturi milijonai.
Elsie Silver
Beširdis
Dirbti aukle irzliausio pasaulyje vienišo tėvo namuose turėjo būti paprasta… tik kad negaliu atplėšti nuo jo akių. O jis nuo manęs – rankų.
Keidis Itonas trylika metų už mane vyresnis ir net nežiūri mano pusėn. Bet vieną vakarą įsitempiau į sūkurinę vonią pažaisti „Tiesos ar drąsos“. Nusimetėm ir kaukes, ir drabužius.
Jis šiurkštus ir netašytas. Pasirodo, drūti nepraustaburniai ūkininkai traukia vietines kaip magnetas, tai kam priešintis?
Bet likus dviese jis sušvelnėja, ir pradedu suprasti, kad jo atgrasi išorė apgaulinga. Kadaise kažkas jam priekaištavo, kad net didžiausios jo pastangos nepakankamos, tačiau jo rankose jaučiuosi pati brangiausia.
Susitarimas galioja tik du mėnesius.
Bet širdis sako – amžinai.
Paniuręs kaubojus ir karšta meilė… Sveiki atvykę į Česnat Springsą – didelę mažo miestelio istoriją iš Elsie Silver TikTok sensacijos. Tobulai tiks Deveny Perry, Lucy Score ir B. K. Borison gerbėjams.
„Elsie Silver kūryba – tikras atradimas!“
Ali Hazelwood
lsie Silver yra kanadietė, intriguojančių aistringų romanų, kurių veiksmas vyksta nedideliuose miesteliuose, autorė. Jos istorijų herojai – romantiški vyrai ir juos ant kelių parklupdžiusios moterys. Rašytoja gyvena Britų Kolumbijoje, netoli Vankuverio, su savo vyru, sūnumi bei trimis šunimis. Meilės romanus pradėjo skaityti gerokai anksčiau, nei tikėtumeisi.
Elsie mėgsta gaminti, išbandyti naujus receptus, keliauti ir leisti laiką su savo šeimos vyrais – ypač gamtoje. Taip pat dievina penktos valandos ryto tylą – tuo metu ją paprastai aplanko įkvėpimas. Auštant rašytoja gurkšnoja karštą kavą, o galvoje gimsta romantiški scenarijai, kuriais ji mielai pasidalina ir su savo skaitytojais.
Mick Herron
Lėti arkliai
Micko Herrono (gim. 1963) romanai – išskirtinis reiškinys britų detektyvinės literatūros panoramoje – matomi iš toli, o jų autorius lygintinas su aukščiausios klasės talentais. Čia šnipų pasaulis ne tipiškai romantizuotas, o kaip tik atvirkščiai – pabrėžtinai kasdieniškai sužmogintas, maža to – ironiškas, balansuojantis ties ciniško farso riba.
Herrono „Pelkyno“ (Slough House) knygų serija – apie vienaip ar kitaip susikompromitavusius slaptųjų tarnybų darbuotojus, vadinamuosius „lėtus arklius“, atbūnančius bausmę „kuinų aptvare“. Jiems vadovauja impozantiška, tačiau kontroversiška asmenybė, buvęs legendinis agentas Džeksonas Lamas.
Idėją beregint pasigavo TV serialų kūrėjai, savo ruožtu dar labiau išpopuliarinę Herrono „Pelkyną“ bei jo herojus ir ne tik pelnę žiūrovų palankumą, bet ir pakėlę knygų autorių į šio tipo literatūros klasikų gretas.
„Lėti arkliai“ – negailestingai tragikomiškas pasakojimas apie neišsipildžiusias slaptųjų agentų, įsivaizduojamai romantiškos profesijos atstovų, ambicijas, svajones ir amžinai teberusenančią viltį jas įgyvendinti – galų gale sugrįžti prie visavertės operatyvinės veiklos, kitaip sakant, į „ristūnų lenktynių trasą“…
Tomas Mylista
Blogos manieros
Naktį, siaučiant pūgai, įsilaužiau į mirusio KGB generolo Parčevskio namus. Ėjo kalbos, kad senis slėpė daug auksinių pinigėlių. Tą naktį išlikau gyvas, bet tik per plauką. Šiame pasaulyje vyrai žudo dėl aukso ir valdžios, o moterys myli turtingus ir valdingus. Likimas sprendžia, kas gyvens, kas turės mirti. Tai knyga apie mano likimą, apie tai, kaip daug kartų apgavau mirtį ir sulaukiau gyvenimo sėkmės. Ir dar apie tai, kaip mane nusinešėaistra nepasiekiamai moteriai. Meilė įsilaužė į mano širdį įžūliai kaip vagilka. Jos vardas buvo Julija ir ji buvo generolo Parčevskio dukra. Žodžiu, visiškas bardakas.
Trečiojo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso nugalėtojas romanas „Blogos manieros“ ne tik įtraukia į šmaikštų ir nuoširdų iki paskutinio puslapio pasakojimą, bet ir primena, ką reiškia gyventi pasaulyje, kuriame pamatinės vertybės yra pristatomos atvirkščiai.
Tomas Mylista savo ankstesniame gyvenime buvo gimęs baobabu. Stovėti tūkstantį metų ir nieko neveikti buvo taip žiauriai nuobodu, kad gimęs žmogumi jis kasdien daro vis ką nors naujo, kvailo ir nerimto. Gyveno penkiose skirtingose šalyse, buvo vargšas, turtingas, dirbo diplomatu, eurobiurokratu (blogiau nei būti baobabu!), finansininku ir taip toliau. Knygos – tai dar vienas gyvenimo nuotykis.
„Suderinus dikensišką nuskriausto, negandų ištikto našlaičio istoriją su tarantiniškais sekso, aistros, ginklų ir rokenrolo nuotykiais, išėjo nurautos ir nemažai ką papiktinsiančios Tomo Mylistos „Blogos manieros“. Literatūriškai unikali ir siužetiškai stebinanti istorija išjudina nuojautą: kad tai parašytum, turi būti arba gerokai išprotėjęs, arba tai išgyvenęs.“
PATRICIJA TILVIKAITĖ, romanų „Svetimkūniai“ ir „Nepriklausomybė“ autorė
„Blogos manieros“ – tikras emocijų ir patirčių kokteilis. Skaitydamas šią knygą galbūt piktinsiesi, galbūt juoksiesi, tačiau abejingų ji nepaliks. Energingai, nepagražinta kalba parašyta istorija – apie paslaptis, išgyvenimą, nuotykių troškimą. Ir, žinoma, apie meilę. Knyga – tarsi įtemptas filmas apie mūsų netolimą praeitį.“
AUDRIUS OŽALAS, literatūros apžvalgininkas ir ekspertas
Hanya Yanagihara
Į rojų
„Aš ilgą laiką maniau, kad mus visus galiausiai išnaikins koks nors virusas, kad žmoniją nugalės kažkas didesnis ir kartu daug menkesnis, nei mes patys. Dabar suprantu, kad buvau neteisus. Mes esame tas driežas, bet esame ir mėnulis. Dalis mūsų žus, bet kita dalis išliks ir darys tą patį, ką darėme visada, mes tęsime savo beprasmę kelionę, mes darysime tai, ką verčia daryti mūsų prigimtis, – tyliai, paslaptingai, nesustabdomai, paklusdami savo ritmams.“
Alternatyvioje 1893-iųjų Amerikos versijoje Niujorkas yra dalis Laisvųjų Valstijų, kuriose žmonės gali gyventi nevaržomai ir mylėti, ką nori (ar bent iš pažiūros taip atrodo). Trapus kilmingos šeimos paveldėtojas atsisako sužadėtuvių su jo socialiniam sluoksniui tinkamu kandidatu ir pasiduoda neturtingo muzikos mokytojo apžavams. 1993-iųjų Manhatane, prislėgtame AIDS epidemijos, jaunas havajietis gyvena su daug vyresniu ir turtingesniu AIDS aktyvistu, slėpdamas savo sudėtingą vaikystę ir tėvo likimą. O 2093-iaisiais, pasaulyje, kurį kamuoja epidemiologinės katastrofos ir valdo totalitarinis režimas, įtakingo mokslininko anūkė jo ilgėdamasi bando gyventi toliau ir išsiaiškinti, kur nuolat pradingsta jos vyras.
Šias tris romano „Į rojų“ dalis į darnią ribuliuojančią simfoniją sujungia pasikartojantys ir vieni kitus papildantys motyvai: namas Vašingtono aikštėje Grinvičo rajone; ligos ir siaubingos jų gydymo pasekmės; turtas ir skurdas; silpnieji ir stiprieji; rasė; šeimos ir tautiškumo samprata; pavojingas galingųjų ir revoliucionierių įtikėjimas savo teisumu; troškimas rasti savo vietą žemiškajame rojuje ir lėtas suvokimas, kad tokio rojaus nėra. Romano veikėjus ir jame kuriamas tris Amerikas vienija susitaikymas su tuo, kas mus daro žmonėmis. Baimė. Meilė. Gėda. Stoka. Vienatvė.
„Vizionieriškas, stulbinamo užmojo ir gylio romanas. Toks daugiasluoksnis, sodrus ir aktualus. Toks pilnas džiaugsmo, siaubo ir grynos gyvenimo paslapties.“
Michael Cunningham
„Mūsų laikų šedevras.“
Observer
„Labai paveikus. Perskaitykite ir tikėkitės nesusapnuoti.“
Sunday Times
Autorės Hanya Yanagihara debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“ ir „National Book Awards“. Laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. „Į rojų“ – naujausias H. Yanagiharos romanas. Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke.