Rugsėjo 28 d. vyko Ramunės Rakauskaitės ir Arūno Matelio dokumentinio filmo „Sugrįžę iš Niujorko“ pristatymas. Tai projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XIII“ renginys.
Filmą pristatė dvi viešnios: filologė Elvyra Pažemeckaitė ir „Sibiro haiku” bendraautorė Jurga Vilė. Pastaroji pristatymą papildė savo atsiminimais apie J. Meką, kuomet pati pas jį savanoriavo ir tvarkė kino juostų kolekciją.
Filmas sekioja du menininkus, fotografą Arūną Kulikauską ir tapytoją Eugenijų Varkulevičių-Varkalį, kurių kūryba buvo varžoma sovietmečiu. Būtent dėl to jie iškeliauja į Niujorką, o ten sutinka savo guru Joną Meką, patiria bohemą ir džiaugiasi kūrybos laisve. Po dvidešimties metų filmo herojai grįžta į Lietuvą. Čia megapolio trenksmą pakeičia ramūs gamtos garsai, lėtas ritmas ir atsivėrusi gyvenimo gelmė. Tačiau jų neapleidžia Mokytojo ir Niujorko dvasia.
Filmas įspūdingai tvirtai pagauna avangardo dvasią, o tuo pat metu ir mekiškumą: jame nuolat skamba eksperimentinė muzika, kadrai greitai blyksėdami pinasi tarpusavyje, laužomos bet kokios priešmodernistinės ir modernistinės meno taisyklės. Ši pagava organiškai įsilieja į filmo siužetą. Visame filme yra nuolatos žaidžiama, o iš žaidimo išplaukia ir specifinė J. Meko meno kultūra bei pats menas. Tai labai gerai iliustruoja ši jo citata: „Miestuose per daug cemento ir batų, batukų,/ Kultūra yra basose kojose.”
Dėkojame viešnioms už įdomų susitikimą ir, nors ir trumpą, bet įspūdį paliekantį priartėjimą prie Jono Meko.
Auritos Petrulytės nuotraukos.
Molėtų viešosios bibliotekos informacija