Sigutė Mackelytė-Lisauskienė – 2025 metų Molėtų rajono savivaldybės Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso dalyvė.
SAUGAU TAVE
Saugau tave savo sapnų viražuose,
Iliuzijų pasaulio drobėse,
Nuodėmingų romanų puslapiuose,
Besniegėje viduržiemio dienoje,
Žvaigždėtuose širdies labirintuose,
Bedugnėse prisiminimų jūros gelmėse,
Mėnulio pilnaties vienatvėje,
Pavasarinio lietaus delnuose saugau tave.
Saugau tave nuo žodžių netikrumo,
Juodų išdavystės žvilgsnių,
Painaus apkalbų voratinklio,
Vienatinių susitikimų svaigulio
Ir netikro gyvenimo pinklių saugau tave.
O ar išsaugosiu?
2025-01-25
NEBEPRISIMENU
Aš pamiršau, kaip kvepia pirmas žiemos sniegas
Ir koks saldus pirmasis tavo bučinys.
Kaip švelniai skamba lauktas žodis „Myliu“…
Kaip ežerą nudažo šiltas saulės spindulys.
Nebeprisimenu vaivorykštės spalvų per visą dangų.
Lietaus dainos, tamsių rudens naktų.
Iš atminties tarsi per spalio rūką tankų
Sugrįžta nuotrupos sekundžių prarastų.
Akimirksniui manam delne mažytis vandens lašas
Pavirsta vandenynu ašarų sūrių.
Ir tavo žingsnių siluetą ramų,
Lyg aidą tolimą netyčia išgirstu.
Nebeprisimenu… Aš pamiršau… O gal nenoriu
Vartyti puslapių jaunystės paslapčių.
Suklupus prie praėjusių dienų gyvenimo altoriaus,
Teks nepamiršt, kad vis dar gyvenu.
2025-01-26
IEŠKOSIU LAISVĖS ŽODŽIAMS
Ieškojau laisvės savo žodžiams,
Įkalintiems žiemos tylos vienatvėj.
Kol sausis geria mano dieną godžiai,
Kol vis dar ilgesys gyvena mano kiemo gatvėj.
Iš surambėjusių jausmų pavasarį ėmiau dėlioti.
Nepastovumas byra išdavikiškai saldžiu tekstu.
Belieka atminty įstrigusius žodžius beviltiškai spėlioti –
Į praeitį pasisvečiuot kas rytą auštant išvykstu.
Sušalo žodžiai nuo aštraus jautrumo stygiaus.
Išbluko raidės ilgos vidurnakčio kelionės.
Kol pilnatis dangaus skliautu keliaus užmigus,
Ieškosiu laisvės žodžiams užburtoj gyvenimo dėlionėj.
2025-01-14
JAUSMŲ DĖLIONĖ
Nusidėvėjęs jausmas,
lyg svetimkūnis akyje.
Nuvalkiotos frazės –
vienatvės oazė,
kai vienas, o du mintyje.
Praplyšo kišenė –
išbarstė į lietų jausmus.
Į šventinę menę
plūs žodžiai pasenę –
joks rytas daugiau nebaisus.
Išeisi – sugrįšiu.
Pamiršiu – priminsi.
Dėlionė jausmų nebaigta.
Kas kaltas – neklausim.
Ramiai sau keliausim,
kol sukas jausmų planeta.
2025-02-09
PASKUTINĖ
Paskutinė paskutinės sausio dienos kava.
Paskutinis mėgstamo sūrio gabalėlis.
Magnetinių audrų antplūdis –
Sarkastiška dovana išeinančiam sausiui.
Kompensacija slogiai nuotaikai –
Žydrai prablaivęs pilką veidą dangus.
Penktadienio maratonas po namų šeimininkės menes.
Paskutinė mėnesio diena.
Gera žinia – ne mano paskutinė.
2025-01-31
AŠ NORIU
Pūga nerimo visą baltą naktį.
Dalino pažadus lediniai vėjo šuorai.
Prieš keturias dienas vartus užvėrę metai,
Pasižadėjo pildyti slapčiausius mano norus.
Aš noriu, kad saulėtos dienos visos būtų.
Kad liepos medyje vaivorykštė švelni gyventų.
Prie jūros susitiktume šį rudenį kad mudu.
Ir jaukiuose namuose židinys kaitrus rusentų.
Kad mūsų ežere laimingos žuvys šoktų.
Bitelės iš žiedų auksinį medų rinktų.
Kad sode obuoliai saldžiausi noktų.
Ir mūsų mažo kiemo laimė nepaliktų.
Aš noriu retkarčiais sulaukti tavo šilto laiško –
Nors mintyse, nors sapnuose – tik man vienai rašyto.
Aš noriu nešvaistyti veltui savo trumpo laiko
Ir melsti Dievo, kad sulaukiau kito balto ryto.
2025-01-04
ŠILTAS SAPNAS
Bet koks žiauriai pigus, senas, žilstantis triukas –
Ignoruoti mano bemiegės vienatvės jausmus.
Plaikstos rudenio vėjas į vakaro laisvę netyčia ištrūkęs –
Jis pas mus dažnas svečias. Tikiuos ir pas jus.
Ligi ryto atšals arbata nesaldi. Nepaliesiu.
Bels į miegantį langą ištroškę lašai. Patylėsiu.
Išsibarstė bespalvėm raidėm žodžiai trapūs.
Ar jauti, kokie artimai svetimi šiąnakt tapom?
Apsilankę sapne liūdnos, vienišos mintys,
Pažadės – ištesės ligi ryto svajonėm dalintis
Paslapties jaukumu – lauks jos, kol mes nubusim…
Tik sapne šiltame nors trumpam artimi šiąnakt būsim.
2024-11-18
ŽODŽIAI Į POSMUS
Sudėliojau mintis į posmus.
Posmus – ant popieriaus lapo.
Lapas, paukščiu pavirtęs,
Rytmečio pranašu tapo.
Liepos viršūnę paglostęs,
Žodį į žemę pasėjo.
Vieškelio dulkes nuplovęs,
Lauktas, bet nemylėjęs.
Delnus paukščiui ištiesiu –
Plunksnos žodžiais pavirtę,
Susidėliojo į posmus,
Palietė liūdinčią širdį.
2024-11-19
MANO RUDUO
Į savo brandų rudenį einu.
Lėtėja žingsniai vasaros aiduos,
Palikę spindesį akių ir skaidrų juoką.
Bet pasivyt jų negaliu –
O gal nenoriu ir jau nebemoku?
Su gervėm išskrenda margi sapnai,
O paryčiais šviesiom svajonėmis sugrįžti nepamiršta.
Ištirpus sidabru švelniuos plaukuos
Į mano rudenį trapi jaunystė pamažu sugrįžta.
Koksai brandus gyvenimo ruduo…
Jį priimu kaip dovaną – paveikslą man vienai tapytą.
Su meile auginu savas rudens dienas
Ir laiminu kiekvieną savo šviesų rytą. 2024-09-11
NEŽIEMIŠKOS MINTYS
Gruodis be gruodo,
žiema be sniego
Kodėl rytais mintys pabėga?
Kodėl sapnai
spalvoti nelanko?
Nebejaučiu aš tavo rankų.
Jausmai lediniai,
žodžiai lyg durklas.
Nebetikėsiu mažais stebuklais.
Sakei – mylėsi.
Žadėjai globoti.
Piktiems liežuviams neatiduoti.
Tirpsta lyg rūkas
Pažadų kraitis.
Nebesurasi naivios mergaitės.
Ji iškeliavo
į Netikiu miestą.
Gal jai pavyks žiemą pakviesti?
2024-12-06
DAR PORĄ SAVAIČIŲ
Už lango jau kvepia Kalėdom.
Namai ramaus džiaugsmo pilni.
Šį vakarą jaukiai susėdom
Pabūt atvirais, savimi.
Gal įžeidėm ką savo žodžiais.
Arba nepasakėm kažko,
Ko troško širdis mūsų godžiai,
O akys paklydę ieškos.
Seniai viens kitam tarėm „Myliu“.
Seniai… atsidusom, seniai…
Tik lūpos kuždėjo nebyliai
Ir liejos vilčių skauduliai.
Dar porą savaičių ir bėdos
Tikiu – mūsų kiemą aplenks.
Namus aplankys šios Kalėdos
Ir Meilė širdy vėl gyvens.
2024-12-08
MINTYS
Nenuoramos mintys.
Jos būna įvairios:
Beprasmiškos, kreivos,
Įkyrios ir blaivios.
Nespėk užrašyti –
Pradings jos kaip dūmas.
Iš kur tų mintelių
Štai šitoks gudrumas?
Mintis nuodėminga
Dažnai mane lanko.
Ji beldžias vidurnakčiais
Tyliai į langą.
Dėlioju į posmus
Visas ir po vieną.
Ir šiandien, ir vakar,
Ir naktį, ir dieną.
Vieniems jos patinka,
Kiti jas aplenkia.
Kažkas sudėlioja
Tuos posmus į dainą.
Taip mano mintelės
Ilgam pasilieka.
Gal tavo širdelėj
Ištirps jos kaip sniegas.
2024-07-04
TAVO VARDAS
Išopėję ledokšniai širdies
Tik per pilnatį retkarčiais tirpsta.
Nebeklausiu, kas teikia vilties
Kai vidurnakty rūkas toks tirštas.
Kol trumpiausios nakties paslaptis
Išlukštenta lyg žiedas paparčio,
Pabraidysiu rasom ir nušvis
Raukšlės mano veide, kad suprasčiau,
Jog gilus liūdesys laikinai.
Nemiga – tai tik nuotaikos slėnis.
Tavo vardą žinau mintinai,
Bet jis tirpsta nakty tarsi plėnys.
2024-06-27
NES JEIGU
Pasisotinti trupiniu dviems bus sunku,
nes jeigu nemyli.
Bus rytinė kava nesaldi
ir sapnai nespalvoti, paskendę vienatvės rūke,
nes jei nebemyli.
Vakarai be aistros.
Nutylėjimuos sunkūs atodūsiai – tolimos stotys,
nes jau nebemyli.
Obuolys nuo obels ne į samaną –
dilgėlių guolį.
Aš drąsi – sutinku su viskuo –
lyg vanduo iš suskilusio delno.
Pasiklysiu trumpiausioj birželio nakty,
nes vis tebemyliu
2024-06-17
TENAI
Tenai –ant aukšto debesies
Kaip Baltas Angelas supies.
Žinau, mana mintis suspės
Ir tavo skruostą palytės.
Į ausį tyliai pakuždės –
Širdelė švelniai suspurdės,
Paklaus manęs:
„Ar tu ilgies anų dienų iš praeities?
Jaunystės sodo ir nakties,
Mėnulio balto pilnaties.
Abu kai troškom to paties?“
Pilni jausmai trapios vilties –
Iki Mėnulio ir atgal
Su abejonėmis – o gal?
Be bilieto sugrįžt atgal
Tenai – ant balto debesies…
2024-04-12
RUDENS NEBUS
Išbūriau vakar, kad Rudens nebus.
Kad Vasara linksmai šėlios iki baltų Kalėdų.
Rudens gėrybes padalinusi perpus,
Mums pažadės: tuoj baigsis visos mažos bėdos.
Kam mums Ruduo niūrus, lietingas, šlapias,
Vėjuotas, išsiblaškęs ir beprotiškai žvarbus.
Stebėt su gailesčiu, kaip vėjas – piktas kiemo sargas
Nuo medžių drasko išsigandusius lapus?
Pilkais šaligatviais, liūdnais veidais be grimo
Paradas skėčių ir senų, piktų tetų.
Ir mes abu sušalę ir kaltai nurimę,
Nelaukiam nieko… Šiurpiai nejauku.
Todėl išbūriau vakar, kad Ruduo trumpam išėjo,
Palikęs Vasarą iki žiemos jį pavaduot.
Sapnuosis šiąnakt man balti rūkai ramaus Rugsėjo
Ir tavo rankos, geidžiančios mane lig ryto pamyluot.
2024-08-30
MAŽAM PAUKŠTUKUI
Vienas, kaip pirštas.
Žodis, kaip durklas.
Aklas, kaip kurmis.
Sapnas – stebuklas.
Gulinčio nemuša.
Šakėmis vandeniu.
Gandrai neatneša –
Kopūstuos randame.
Diena sudyla
Į rūpius miltus.
Druskos į žaizdą
Stengies pripilti.
Pamestinukės mintys klajoja.
Ką aš galvojau,
Tu nežinojai.
Ašaros tyliai
Rieda per širdį –
Mažo paukštuko
Giesmės negirdi.
2024-06-24
APIE JĄ
Apie meilę rašyt nebemoku,
Nes, matyt, apie ją pamiršau.
Žodžiai posmuose tapo gruboki –
Tu nuo jų apsiverktum tuojau.
Skrydžiai baigėsi. Aistros nurimo.
Ir drugelių pilve nebėra.
Rudenėjančių metų arimuos
Gęsta mano jaunystės žara.
Ech, kad dar savaitėlei sugrįžtų
Noras būti gražiai, geidžiamai,
Kad švelnumas kantrių tavo pirštų
Gitara man pagrotų vienai.
Tirpsta norai. Svajonės išbluko.
Sidabru nusidažė plaukai.
Tik iš seno, brangaus atviruko
Tu lig šiolei man laiškus rašai
2024-06-17
LIŪDNAI
Matuoju liūdesį minutėmis, valandomis ir metais,
Širdies virpėjimu, sudužusiom viltim.
Neskęsta jis pavasario audrų verpetuos –
Sugrįžta ašarom bemiegėmis naktim.
Neverta jo matuoti decibelais.
Ir fotoroboto sukurto jam nėra.
Kiekvieną vakarą sugrįš jis susivėlęs,
Liūdnai ištars man : „Aš tau ne pora“.
Kol liūdnas, alkanas, pavargęs ir sušals,
Prie seno židinio numigęs jis ilsės,
Ant balto popieriau antroj dienoj vasario
Dėliosiu posmais pasiklydusias eiles.
Į jas įpinsiu liūdesio vienatvę,
Slapčiausius norus ir sudužusias viltis.
Tikiu, sugrįš pavasaris į liūdną mano gatvę
Ir liūdesys baltai, baltai pražys.
2025-02-02
ŽODIS RUDENIUI
Išsilukšteno žodis
ligi paslapties gelmių.
Jausmų bedugnėn byra raidės
atviru, šaltu tekstu.
Trapus sekundės virpesys –
susidėlioja žodžiai trys.
Jų neišgirsiu – jie ištirps
rudens auksiniam gelsvume.
Ar prisiminsi dar mane?
Kol pilnatis dangum keliaus,
šaltus žodžius naktis priglaus.
Sapnuose ilgesys rusens
ne dėl tavęs – dėl šio rudens.
2024-10-19
NENORAS
Aš nenoriu daryt ko nenoriu,
O ką noriu daryt pamiršau.
Juk tik vakar be didelio noro
Iš nenoro namo pargrįžau.
Pasislėpus nuo viso pasaulio
Aš Nenorų saloj gyvenau.
Ir suspaudus jausmus savo saujoj,
Be nenoro viena keliavau.
Tris diena, tris naktis, šeštą rytą
Sapnuose tavo veidą mačiau.
Bet kaip buvo aukščiau parašyta
Apie nekalbėsiu. Tačiau
Patylėt apie sapną nenoriu.
Šaukt iš džiaugsmo sapne negaliu.
Gal todėl ir mylėti nenoriu,
Nes savęs meilėj nesurandu.
2024-11-24
KETVIRTADIENINĖS SVAJONĖS
Ragauju baroką,
Geriu renesansą,
O mintys klajoja
Į ten, kur nesensiu.
Ten būsiu lengvutė,
Trapi, tarsi pūkas,
Suvystys mane
Pavasario rūkas.
Ragausiu baroką
Su gotikos skoniu
Ir vyną iš spanguolių
Gersiu raudoną.
Ten niekas daugiau
Neišdrįs priekaištauti –
Galėsiu be stabdžių,
Be baimės keliauti.
Pavasario pievom
Ganydama vėją,
Miegosiu viržyne
Lig pirmo rugsėjo.
O tu, mano drauge,
Manęs išsiilgęs,Minutes dėliosi
Ant virpančios smilgos.
Išbarsčiusi pievoje
Žemuogių kvapą,
Tau laiškus rašysiu
Ant rudenio lapų.
Paskui gruodžio snaigėm
Baltom pasipuošus,
Sapne aplankysiu
Lyg jūra suošus.
Ir vėl iškeliausiu
Į ten, kur negrįžta,
Kur viskas ilgainiui
Galop pasimiršta.
2023-04-27
TIK BUMT IR VISKAS
Lyg plytgaliu per galvą ir:
„Atia“.
Nei priekaištų,
nei sąžinės graužimo.
Tu išėjai dar vakar,
o sode
lakštingala čiulbėti nenurimo.
Gegutė nuo pat ryto
vis „kū-kū“-
metus ir mūs istoriją
skaičiuoja.
Aš tau varškėčių iškepiau
skanių.
Bet nujaučiu, kad traukinys šiandien
vėluoja.
Vis laukiu. Nerimas širdy.
Apie tave galvoju:
ar tu sveikas?
Buvai man reikalingas
ir svarbus –
lyg negimdytas ir nelauktas
šeštas vaikas.
Tikiuos, pareisi
Šiandien vakare
Pavargęs ir išalkęs
lyg šunytis.
Žinok, paliktas plytgalis kieme,
jei sugalvotum kartais
vėl „Atia“ sakyti.
2024-05-25
——————————————————————————————————————-
Švenčiu kiekvieną savo dieną
Ant beržo tošies surašytą.
Geriu, kaip šiltą paukščių pieną
Kiekvieną vakarą ir rytą.
Ar vėjas eglės šaką glosto.
Ar pūgos sausio naktį blaškos,
Žinau, tol nesumerksiu bluosto,
Kol dienai nepadėsiu taško.
2024-03-27
——————————————————————————————————————–
Mano eilėraščiai – tai lyg dienoraščio puslapiai. Todėl rašau datas tam, kad prisiminčiau, kokia nuotaika mane lydėjo tą dieną.
Ragauju kiekvienos savo dienos nuotaiką ir vis dar negaliu apsispręsti – kuri nuotaika man labiausiai patinka.