Tai novelių knyga. Trečioji knygelės dalis susieta su mūsų Pagulbiu. „Čia aš – Pagulbis. Tavo atvaizdas vandeny. Tavo mintys ir žodžiai. Tavo slaptos svajonės, viltys ir nerimas. Pabūkim nors minutę kartu. Toli girdis Kalvių kaimo armonikieriaus Žigelio rauda. Žigelio, kurio seniai jau nebėra… tik aidas armonikos balsu ataidi iš tos pusės, kai gerai įsiklausai. Pastovėkim po apeigine vidukiemio liepa. Ūmai atslinkusi naktis tesugeria dienos žodžius, vejas prakalbina skardinį stogą…” Sako ir Stapukiokas tikrai vaikšto po Pagulbį.